Vidmantė
tylus išgyvenimas ėjime
filologinė kontempliacija
Išganymas - ganyti.
Tyla - tyliai - tylus - tylėjimas - nebylus.
Uolus - uola.
Paveldosauga - paveldas.
Tai sąvokos, o gal kažkas daugiau, apie kurias dabar vis daugiau galvoju. Ar tyla apčiuopiama, ar ji "kalba"? Gal tyloje nieko nėra, tik tyla? Bet jei yra tyla, tai jau kažkas yra? Tada ką slepia tyliai? Negarsiai? O gal?.... Kaip tuomet galiu išgirsti tylų ir ramų Dievo balsą? Pajausti.
Apie išganymą buvau kažką sumąsčius per vienas Šv. Mišias, bet pamiršau : ) gal prisiminsiu?
Uolus - Mergaitė iš Dobilų taip pasakė apie vieną iš mažųjų brolių.
O paveldosauga dar neišsirito, bręsta. Tiesiog šiandien buvo paveldosaugos įvadas ir kai docentė paklausė, kas tai yra, tai man vienintelė mintis kilo, kad tai yra tai, ką paveldėjome. O ką reiškia paveldėti ir paveldas?
Ir dar mąstau apie draugystę. Bet tikriausiai jos niekada iki galo neišmąstysiu. Ją reikia auginti.
Žymės:
- Vidmantė tinklaraštis
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
Vidmante :) kaip gerai, kad prieš užsimerkiant žvilgterėjau. tave atradau. tarsi skaidriam vandeny atspindį.
geri žodžiai Vidmiokai :) Paveldosauga - gerą dayką turi. Varvinu :)~~~~. ;D
Paveldas - nežiūrėdama į žodynus mąstau: gal nuo žodžio valda - Pažadėtoji Žemė :)
Kažkodėl labai tyla man byloja, iškart atgaminau žodžius:
"Tyloje, atrodo, radau
ką pametęs buvau per triukšmą."
ir šiaip pamastymai apie žodžius tai vež mane :) čia jaučiu Algelio įtaką, bet išties pradedu ieškoti kitų prasmių :)
Ne Algis mane užvedė ant kelio(pernelyg retai jį matau, kad "pagaučiau" jo įtakas. Nu nebent "benski". Tas tai buvo prilipęs:) ) Tiesiog kiekvienas apie kažką anksčiau ar vėliau pradedam mąstyti. Visi. Tokia kontempliacija, kaip aš vadinu, kultūriškai žmogui būdinga. Tai užkoduota. Nenoriu veltis į gilesnį pamąstymą, nes kai pagalvoji, kad Europos nėra, tai tada sudėtinga išvis darosi gyvent : )
Šiandien dar atradau akis. Užmerktas. Kas po jom? Kur žiūri, kai užsimerki? Ir kaip atrodytų užmerkta akis, jei nebūtų voko? Kažkokie Mikės Pukuotuko pamąstymai : ) Čia nebent didžiojo meškiuko įtaką galėčiau įžvelgti. Gal net labiau stilių ir minties tėkmę : )
O kieno ta eilutė geltona tokia? Galima neišprususiem žmonėm sužinot? : )
vieną kart ir aš pamąsčiau:) apie užmerktas akis. Tada pagalvojau kad užsimerkęs būni namie. Viduj pas save. Arba tave.:)
žiūrėk, o užsimerkus juodi taškeliai akyse. ar vaizdai būna? :)
man tai žali tokie. ir geltoni :)
po užmerktom akim slypi kur kas daugiau nei mes manom. ten slypi mūsų vaizduotė. garsai,kuriuos girdim, mums padeda piešti tuos vaizdinius. kažkaip man užsimerkti yra atsidurti visisškai savam pasauly, kurio nemato niekas. o kai užmerkti akis (ypač mokslo metais) man tenka retai arba jei užmerki tai trumpam, tai tas pasaulis dar gražesnis būna, nes retai jame, jis keičias ir matai kaip.
viskas svyruoja. į kairę ir į dešinę, aukštyn ir žemyn. jausmai, rūpesčiai, džiagsmai, laimė, baimė, kaltė... viskas paišosi.
bet kas yra su akim, kai jos nuolat turi būti atmerktos ir pakeltos prieš Jį.kai nemoki melstis, o turi kelti akis, kai nebežinai, kur eiti, kai jautiesi vienas/a, kai baimė apima ir sukausto kūną...
akys. nuostabi Dievo dovana...
Paspausk ją ir pamatysi :D J.Marcinkevičius :)
Apie tylą ir aš dažnai pamąstau... Tyla nėra nebyli, nieko nesakanti. Kaip tik - sakanti. Pačius svarbiausius dalykus. Ramiai ir labai labai užtikrintai, įtikinamai... Kartais ji kalba garsiau už visus gražiausius žodžius. Kartais tiesiog yra. Man. Gražu. :) Ačiū, Vidmante.