Pirmas › Diskusijos › Apskritas stalas › Krikščioniškas gyvenimas – tikėjimas, malda, sakramentai

Tikėjimas - šiandien ir rytoj ?

Mazilis 2010.11.26, 20:06

Garbė Jėzui Kristui

Sveiki broliai ir seserys norėčiau pasikalbėti atvirai:

1. Ar tikėjimas šiandien mums yra svarbus?

2. Ar rytoj bus reikalingas tikėjimas?

3. Ar yra tokių žmonių kurie visiškai netiki?

(Kiekvienas žmogus kažkuo tiki jis nėra atmestas mūsų brolių kaltintojas)      

Su Dievu arba iki pasimatimo

Sėkmės :)

‹ Marijos dogmos (4+1) Manasis Dievas vadinamas Meilė ›
Prisijunk jei tau įdomu
0
Žymės:
bralgis portretas
Užrašė bralgis - 2010.11.26, 20:12.

Labas, Jonai :)

Visada smagiausia būna, kai žmogus užvesdamas temą (ypač jei ji klausiamojo pobūdžio), išsako ir savo nuomonę. Tada žymiai aiškiau į kurią pusę krypsta šneka.

p.s. sveikas prisijungęs :)

p.p.s. ačiū už lietuvišką rašybą! :)

Mazilis portretas
Užrašė Mazilis - 2010.11.27, 08:54.

Sveiki

Gerai atsakysiu į savo klausimas jis gali būti ilgi atsakymai pamėginsiu kuo trumpiau... :)

Mazilis portretas
Užrašė Mazilis - 2010.11.27, 09:45.

 Garbė Jėzui Kristui

1. Taip šiandien  - Reikalingas Tikėjimas. 

2. Taip rytoj bus mums reikalingas tikėjimas.

3. Nėra tokių žmonių, kad netiki. Jie gali sakyti kad netikiu kad toks Dievas yra nes jis man nepadeda bėdoje, kai būna, kai man sunku. O paskui prieinami, kad aš klydau noriu taisytis, bet tada būna per vėlu kam būna per vėlu. Niekada nėra per vėlu tu visa laiką turi šansų ištaisyti klaidas. Žinot kaip reikia ištaisyti klaidas paimti ir pasitikėti Viešpačiu Dievu.

 Aš galvoju apie šiandien ir rytoj nes aš pats gyvenu šiandien ir rytoj. Atgal nežiūriu ir ateiti nežiūriu. Jums kyla klausimas kodėl. Todėl kad gyvenimas yra gražus tiek šiandien ir rytoj. Reikia kiekvieną dieną džiaugtis reikia būti kaip vaikas. Jis toks linksmas jis nemato dienų blogų arba jis nepyksta taip ilgai kaip mes pykstam jis greit atleidžia (ta vaiką matome evangelijoje? Tai Jėzus Kristus ) jis greit atleidžia savo priešui jis nepyksta taip ilgai. Jam nauja diena būdavo kaip dar vieną laimingą dieną. Ir jis nepamiršo ko atėjo į pasaulį.

Labai prašau pakomentuokite mano atsakymą.

Su Dievu - Laimingos Dienos:)

bralgis portretas
Užrašė bralgis - 2010.11.27, 12:53.

na... kartais, pasiskaitęs ateistų internetinius dienoraščius, vis tik suprantu, kad įmanoma būti netikinčiu. sunku, bet įmanoma :)

Eliza portretas
Užrašė Eliza - 2010.11.27, 16:07.

Aš manau būti netikinčiu krikščionių Dievą įmanoma, pažįstu nemažai tokių žmonių. Bet jie kažkuo tiki, gal net ne tiek tiki kiek kažkame turi viltį, kažkame randa džiaugsmą: ar tai meilė, ar karjera.

Aš kitaip užduočiau klausimą. Ne ar tikėjimas reikalingas, o ar reikalingas krikščioniškas, katalikiškas tikėjimas? Ar jis yra svarbus šiandien žmogui?

Nes žiūrint į mano netikinčius (krikštytus, bet neišapžįstančius katalikybės) draugus, tai jie visai smagiai ir gerai gyvena ir be Jėzaus. Ir jiems Jo ir nereikia. Jie turi savo įsitikinimus, savo principus, savo viltis ir svajones ir jiems gerai. Ir net nežinau ar labai jau jiems sunku gyventi. Tai galbūt mums, pažinusiems Kristų būtų sunku gyventi be Jėzaus, bet tiems, kurie nepažino arba pažinę atsisakė - jie gyvena gerai. Visi susiduria su sunkumais, ir krikščionys, tik jie kitaip tuos sunkumus sprendžia, be tikėjimo. O ar jiems dėl to sunkiau? Sunku pasakyti. Man kartais atrodo, kad net lengviau, nes nesiparina dėl daugelio dalykų dėl kurių krikščionys parinasi. :))

 

Laima_B portretas
Užrašė Laima_B - 2010.11.27, 18:35.

Taip, bet ar rimtoms bėdoms ištikus lengva be tikėjimo išstovėt? Nes jei kliaujiesi savimi ar kokiais kitais laikinais dalykais, tokiais momentais gyvenimas griūna. Gražu ir laiminga, kol viskas gerai...

Eliza portretas
Užrašė Eliza - 2010.11.27, 19:08.

Manau rimtoms bėdoms ištikus ir su tikėjimu suknu išstovėt. Kiek žmonių nusisuka nuo tikėjimo ištikus bėdoms? Matai, žmogus jau toks "padaras" yra, kad prie visko gali prisitaikyti, tad ir bėdoms ištikus jis gali prisitaikyti, jei viskas griūna, jis pasistato kitą pilį. Ne kiekvienas. Kažkas atranda Dievą, o kažkas nusižudo. Bet galbūt bėdoje "atrastas" Dievas teskelbia apie žmogaus silpną psichiką ir nesugebėjimą prisitaikyti?   

Laima_B portretas
Užrašė Laima_B - 2010.11.27, 19:26.

Na, būtent tap (apie paskutinį tavo sakinį) dalis ateistų atsiliepia apie tikinčius :D Žinoma, kad sunku išstovėti. Tik kažkaip, jei gyvenimą statai ant tikrojo pamato, jis tikrai tvirčiau stovi. Išbandyta ir patikrinta sunkumuose :) Nes nors ir bandai gal pats pabėgti, kažkaip galvoj stipriai įsėdus mintis, kad Jis nepabėgs.

Labai sunku apibendrintai ką nors teigti, ar ne? :) Nes tai susiję su asmeniniais klausimais, todėl labai labai individualu. Pvz., mano brolis, kuris turi savo požiūrį į tikėjimą, man nuolat sako, kad nedrįsčiau sakyti, kad ne krikčionys negali būti laimingi :) Čia pradedama kalbėti apie individualų supratimą, kas yra laimė. Tarkim, iš savo asmeninės pusės aš žinau, kad be tikėjimo, kurį turiu, aš negyvenčiau :) Tiksliau, gyvenčiau nesąmoninga. Gal ir būčiau laiminga, nes nereiktų dėl daug ko sau kvaršinti galvos. Bet ar tikrai? Ar jausčiausi turinti laisvę? Ar jausčiausi mylima besąlygiškai? :) Kartais tiesiog nežinai, ko tau trūksta, kai nesi nė karto to paragavęs :)

tiutemur portretas
Užrašė tiutemur - 2010.11.28, 00:28.

o tu manai, kad nekrikščionys negali būti laimingi?

man tai akivaizdu, kad gali. ir būtų labai neteisinga, jei negalėtų.

Mazilis portretas
Užrašė Mazilis - 2010.11.28, 01:07.

 Labas Morta 

Aš nesakau kad jie nelaimingi, bet jie silpni. 

Dėl ko taip sakau kad jie silpni tu netikinti žmogų gali greit atvest į tikėjimą. Tai kam yra misijos po kitas šalis keliauja moko evangelija kad jie atsiverstu ir kad būtų stiprus, o kas tada būtų jeigu patektų nei Dievo rankas o demono rankas kur galima netikinti paverst irgi blogu žmogumi (demonu).

bralgis portretas
Užrašė bralgis - 2010.11.28, 11:16.

ar tikrai tikime tam, kad taptume stiprūs?

hmz...

Korintiečių bendruomenė buvo šita liga susirgusi. būtent todėl Paulius jiems tiek daug rašė apie silpnumą.

ar sugebėsime susikalbėti su netikinčiais, paskelbti jiems Kristų, jei nepasidarysime silpnesni už juos?

Laima_B portretas
Užrašė Laima_B - 2010.11.28, 12:25.

:) Nesakau, kad negali būti laimingi :) Laimė yra labai individuali sąvoka. Vienas gali būti laimingas nieko neturėdamas, kitas - tik viską turėdamas. Tame ir yra reikalas, kad niekad negali sakyti, kuris žmogus tikrai laimingas. Aš tik žinau, kad aš negalėčiau būti visavertė be tikėjimo. Daugiau aš nieko gyvenime nežinau :)) Ir negaliu pasakyti stovėdama iš šono, kas laimingas, o kas ne. Tik mano asmenine nuomone, su tikėjimu viskas lengviau nei be tikėjimo. Bet čia tik mano asmeninė nuomonė. 

Eliza portretas
Užrašė Eliza - 2010.11.28, 17:23.

Manau, jei jau Bažnyčia moko, kad ir nekriščionys gali būti išganyti (tie, kurie nepažino, neturėjo progos pažinti Jėzaus, papuasai džiunglėse arba tavo kaiminas išaugęs ateistų aplinkoje, bet jei jie gyvena pagal savo sąžinę, jie bus išganyti, nes Jėzus mirė, kad VISI būtų išganyti ir krikščionys ir ne kriščionys), tai be abejo, kad jie gali būti laimingi. Ne tame klausimas. Bažnyčia moko, kad Joje yra visa Dievo pažinimo pilnatvė, tai reiškia, kad mes, tikintys galime būti pilniai laimingi jau čia žemėje išgyvendami Dievo Karalystę ("Aš atėjau,
kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų". Jn 10,10), nes pažinome Tiesą, Apreikškimą, kurio ne krikščionys ieško ten ir ten. Manau, tie netikintys žmonės, kurie stengiasi būti laimingi, jie ir yra laimingi, tiek kiek gali ir dėl to jie gali gyventi prasčiau, bet atrodyti daug laimingesni už krikščionys. 

O laimės kaip ir meiles sąvoka pas visus yra ta pati, nes "Dievas yra meilė", jei taip nebūtų, tada ir Dievas nebūtų universalus, visuotinis, tada vienam Dievo reikėtų, kitam nereikėtų, nes kiekvienas turėtų individualų suvokimą kas yra laimė. Jei taip, tada viskas yra reliatyvu ir mes net šios diskusijos galime nebetęsti. :))  

Mazilis portretas
Užrašė Mazilis - 2010.11.28, 00:55.

Labas 

Tik taip atroda kad jie gerai gyvena be tikėjimo ir jiems nereikalingas. Aš irgi pažįstu tokių žmonių, bet jie silpni viduje ir juos greit galima pažeisti, o tikintis žmogus ji nepažeisi jo vidų, pasąmone,  protą.

Eliza portretas
Užrašė Eliza - 2010.11.28, 17:07.

O aš pažįstu daug krikščionių, kurie yra labiau pažeidus. Kartais netikintys kaip tik viduje yra labiau stiprūs nei krikščionys. Ir dažnas krikščionis nesugeba taip ginti savo įsitikinimų kaip netikintis. Gal tu pažįsti silpnų netikinčių, bet aš pažįstu daug tvirtų, žinončių daug aiškiau ko jie nori, kuo jie siekia, žino kodėl daro tą ar aną, ir pažįstu tokių krikščionių, kurie eina į bažnyčią ir jie nežino nei kam nei kodėl. Ir toks krikščionis yra silpnas, ji lengva išmušti iš vėžių. 

Bet dėl pačios silpnumo - stiprumo sąvokos tai čia sutikčiau su bralgiu.

Per didelis pasitikėjimas savo jėga, stiprumu gali paskatinti nenumaldomą valdžios ir jėgos torškimą bei savęs ir savo religijos aukštinimą.  

Beje, Mazilii, ar sakydamas, kad esi stipresnis už netikinčius sakai, kad tuo pačiu esi už juos pranašesnis ir kažkuo geresnis? :)) Jie lūzeriai, o tu kietas? 

Mazilis portretas
Užrašė Mazilis - 2010.11.28, 17:58.

 Labas Eliza

Ne taip supratai į mano pasisakymą. Aš nesu nei prananešnis už kitus ir nesu geresnis. Beje aš nedrįsčiau taip galvoti kad žmonės yra lūzeriai, aš da silpnas ir man reikia daug pasiekt kad visiškai bučiau stiprus. O tuo pasisakymu aš esu stiprus - tikėjime. Jis man viskas yra jis mano gyvenimas.Tu galvoji esu iš tokių žmonių kurie aukštinu save ne nesu toks pažintum mane geriau ir suprastum mane.

Jis daug man padėjo kai aš visiškai silpnas buvau aš neturėjau kur atsiremti. Nei šeimos, nei draugų aš pats vienas buvau. tarp dangaus ir žemės. Ir kaip pradėjau Juo pasitikėti, Juo remtis  mano gyvenimas šviesus paliko. Jis man viskas...

Su Dievu 

Mazilis portretas
Užrašė Mazilis - 2010.11.28, 01:11.

 Drauge mielas 

Galima patikėti kad jis netikintis. Jis silpnas.... aš galiu pasakyti kad aš stiprus esu...

Brigita portretas
Užrašė Brigita - 2010.11.27, 13:21.

 Kekvienas žmogus kažkuo tiki, bet tik nedaugelis Dievu, deja... Daugelis pasitiki šiuolaikiniais stabais:mokslu, pinigais, sėkme, "išmintimi",savimi ir t.t. Daugelis gyvena net nesusimąstydami, kad yra Dievas, o dar kt. religiją (o ne tikėjimą) paveldi, kaip šeimyninę relikviją.

Beja, o džiaugtis ir gyvenimą priimti kaip vaikui, labai sunku. Laimingas esi, jei tai turi ;) 

Juk Dievas to ir norėtų iš mūsų, kad Jį priimtumėme besąlygiškai, neabejodami, visa, tyra, atverta širdimi. Ir nedvejodami su pasitikėjimu įsikibtumėme Jo, kaip vaikas įsikimba į motinos delną. Ir leistis vedamiems ;)))

Ievužė portretas
Užrašė Ievužė - 2010.11.27, 23:38.

Tikėjimas vakar, šiandien ir rytoj buvo, yra ir bus svarbus, jei nebūtų svarbus neturėtume kartais painios religijos, tikėjimo istorijos.

Kad ir koks tas tikėjimas būtų, jis dėlioja mūsų vertybių sistemą, įtakoja mūsų apsisprendimus ir t.t.

Žinoma, yra tokių, kurie sako, kad tikėjimas nereikalingas, kad niekuo netiki, kad žmogus pats sau dievas ir t.t. Bet. Viena dainininkė (Regina Spektor) dainuoja: " No one laughs at God in a hospital/No one laughs at God in a war/No one laughs at God/When the doctor calls after some routine tests/No one laughs at God/When their airplane start to uncontrollably shake..."

vat. taip. trumpai.

P.s. neskaičiau kitų komentarų, tai gal ir kartojuos.

 

Mazilis portretas
Užrašė Mazilis - 2010.11.28, 01:17.

 Labas Ieva 

Tu teisi mes be Dievo esam niekas. Jis mūsų gelbėtojas.

ille portretas
Užrašė ille - 2010.11.28, 15:01.

Per amžius. Amen!

Tikėjimas mus čia atvedė, ir jei jau čia esam, tai matyt svarbus jis mums :).

rytojus... Žiūrėk sveikindamasis sakai :"Garbė Jėzui Kristui!" Ką aš atsakau? 

o dėl netikinčių.. Prisimeni ką Jėzus pasakė ant kryžiaus būdamas? Jn 19,28 Ir kaip tai suprato motina Teresė? Ar jai buvo vargšai, kurie netiki Jėzumi ir vargšai, kurie tiki?

Mazilis portretas
Užrašė Mazilis - 2010.11.28, 17:40.

 Sveika Dovilė

Aš noriu su tuo pasveikinti visus kurie renkasi temą ir paraginti, kad nebijokime išsakyti ką širdis liepia. Jeigu pradėsim vienas kitam širdis uždaryti į dėžutes. Kas tada bus.

Aš neprašau kad tu imk ir atsakyk čia tavo sprendimas. Jeigu nori atsakyt tai atsakyk. Dievui bus garbė kai juos tari. Jeigu nenori tai neatsakyk...

 

Tada žinodamas, jog viskas įvykdyta, ir kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė ,,Trokštu".         Jn 19,28

Motina Terese suprato ją kvietė, kad reikia padėti vargšams kurie kenčia iš alkio, padėti tiems kurie kenčia dvasioje. Ir ji padėjo nenuilsdama vargšams nuo tos dienos ji nebuvo, nei dienos atostogų  ir visa širdimi atsidavė Vargšams...

iki karto - Su Dievu

ille portretas
Užrašė ille - 2010.11.28, 23:03.

va, atsiminiau kaip per rekolekcijas užsirašiau: "tikėjimas - širdies atsivėrimas". :)

..šiandien man labai prakalbo tas pasisveikinimas :"Garbė Jėzui Kristui!" jei nuoširdžiai tari, jis keičia tave kaskart jį ištarus. Atnaujina:) Ir atsakydama:"Per amžius!Amen!" aš prisiliečiu prie amžinybės, kuri yra Jo šlovėje.  Tai tą tau ir norėjau pasakyt. :) Tikėjimu prisiliečiam prie amžinybės, kuriai vakar, šiandien, rytoj yra Dabar.

O iš Teresės tai tik ir mokytis besąlyginės, veiklios meilės. Kuriai nėra tikinčių, netikinčių, o yra sielos, kurių trokšta Jėzus. Ir nuostabiausia, kad ji tarnavo vargšams pati būdama netikėjimo tamsoje ir silpnume.

Ačiū, Jonai.

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4