Tas neaprėpiamas jausmų pasaulis

Jau senokai "užkliuvo" vienas straipsnis apie jausmus. Daug kartų jį skaičiau, mąsčiau, užverčiau ir vėl atsiverčiau. Jame radau daug svarbių dalykų apie jausmus būtent mūsų, krikščioniškame, kontekste. Krikščioniškas jausmų ugdymas.

Galvoju, kad kiekvienas tame tekste ras save. Ir daug vertingos informacijos apie savo reagavimą į situacijas.

"Atsivertimo metu, keičiantis mąstymui, kartu turi keistis ir mūsų jausminis reagavimas. atsivertimas ne kokios nors žmogaus dalies, bet visos jo asmenybės pasikeitimas: mąstymo, jutimo, proto ir širdies."

Tačiau niekas "lydekai paliepus, man panorėjus" nesikeičia, jei neįdedame pastangų ir galvojame, jog užtenka to atsivertimo momento ir mūsų jausmai pasikeitė savaime.

"Visų pirma savo jausmus reikia pastebėti ir vertinti. Pagrindinė klaida, kurią darome norėdami pakeisti save, būtent ta, kad pakankamai neįvertiname, o kartais tiesiog nepaisome jausmų. Jie visada yra labai vertingas informacijos šaltinis apie mus pačius, apie mūsų giliausius nusiteikimus, kurie valdo mūsų reakcijas ir elgesį, bei apie mūsų vertybių pasaulį."

Taigi, straipsnio autorius padeda mums rasti kelius, kaip suprasti savo jausmus ir ugdyti širdį, panašią į Jėzaus širdį.

Tekstas ilgas - atsispaudinau 8 puslapius. Gal kam pasirodys sunkokas. Ar verta vargti? Ieškantiems - verta.

Kantrybės ir prasmingo skaitymo. Aukime kartu :)

Jozef Augustyn SJ. Žmogaus jausmų pasaulis.