Norėčiau paklausti diskusijų dalyvių apie sutvirtinimo sakramentą. Ką jis jums reiškia, kaip įgyvendinate realiai šį sakramentą savo gyvenime (tik tiesą ir nieko daugiau, be teorijos kaip turėtų būti prašau: ) ), kodėl ėjote sutvirtinimo, kai ėjote arba kodėl nėjote? 

Tianshan portretas

Gerai. buvo taip :) - prieš atsivertimą (kažko nemėgstu šito žodžio, bet kito nzn, tai tebūnie) atsitiko taip, kad žiemą įšokau į katechumenato jau įpusėjusią programą, o kiti nuo rudens ten ruošėsi krikštui ir sutvirtinimui, gaudami krikščionybės pagrindus. Vadovai ir man siūlė eiti sutvirtinimo sakramento, nes neturėjau. tačiau atsisakiau, su mintimi padaryti tai kitais metais, jei norėsiu.  

Vasarą išvažiavau į piligriminę, nenorom :), ir.. atsiverčiau (atvertė, užvertė ir t.t :)). sekančiais metais praėjau tą pačią programą nuo pradžios iki galo. su didžiausiu džiaugsmu ir malonumu klausiausi ir mokiausi :) o Sutvirtinimo sakamentą pabaigoje priėmiau kaip dovaną iš Viešpaties. kaip sugebėjau, taip ir priėmiau. džiaugiuosi, kad sąmoningai.

Kodėl? Na, tai gavosi natūraliai, kaip kelio tąsa, etapas. bet kelias nesibaigė, galbūt tik greičiau einasi, lengvesnis kvėpavimas.. atsiprašau, bet klausimo "kaip įgyvendinate.." nesuprantu :) tikriausia niekaip..

Emanuelis portretas

Na įgyvendinti galima, kad ir tarnaujant Bažnyčioje, evangelizuojant, padedant žmonėms, artimo meile ir t.t. Daug tų būdų :).

Tianshan portretas

nemanau, kad tarnavimas, apie kurį kalbi, būtinai turi sekti po Sutvirtinimo. ne

aurritta portretas

aš iš savo patirties galiu paskyti,kad Sutvrtinimą per daug nesigilindama priėmiau,kaip ir visi - 8-oje klasėje...

nieko nesupratau... žinojau,kad reikia, kad visi taip daro ir vsio... 

čia tik neseniai, prieš porą metų sužinojau, kad jo metu sutvirtinamajam yra atsiunčiama Šventoji Dvasia, o pastaroji, kaip žinia, suteikia septynias dovanas: išminties, supratimo, patarimo, drąsos, žinojimo, pamaldumo ir Dievo baimės.

blogai, kad nėra sąmoningumo... o jis čia svarbiausia - žinoti, kodėl tai darai ir ką gauni bei ką duodi... 

 

Emanuelis portretas

Tai ar galime teigti, kad tikinčiųjų, kurie tampa krikšto tėvais yra pareiga paruošti vaikelį tam, o ir pačių tėvų pareiga ir atsakomybė? :)

Amla portretas

Taigi pats sakei, kad kalbamės 'be teorijos kaip turėtų būti':)

Emanuelis portretas

Taip, bet daugiau turėjau mintyje, kad pasakotume iš savo gyvenimo, apmastymų, o ne teoriškai. Nesakiau, kad diskusijos nenoriu :D

bralgis portretas

tada jau pačioj temoj reikėjo išdėstyti ir Tamstos patirtį :) Taip lengviau susivokti kokia linkme vystyti pokalbį.

Emanuelis portretas

Nebuvau ilgesnį laiką forume :). Na nieko tokio pasakyti negalėčiau kažko įpatingo. Tiesiog džiaugiuosi, kad viskas įvyko esant sąmoningai, buvo 18 metų tada. O įgyvendinu įvairiais būdais, pradedant nuo dalyvavimo parapijos veikloje, su jaunimu, maldos grupelėse, kartu renkamės, meldžiamės, skaitom Raštą po truputį, keliaujam kartu, einam pas žmones kartais ir t.t

Pats sakramentas man apsisprendimas yra būti Bažnyčios nariu.

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4