SMĖLIS SAUJOJE

Aš šiuo metu vis dar turiu paiėmusi Bruno Ferrero knygutę ,, Rožės dvelksmas. Trumpi pasakojimai sielai" Ir čia yra du man labiausiai įstrigę tekstai,todėl bent vienu tikrai norėčiau pasidalinti su jumis. ( :

SMĖLIS SAUJOJE

  Trylikametis vaikštinėjo su mama smėlėta jūros pakrante. Staiga jos paklausė:

-Mama,pagaliau pavyko surasti draugą.Kaip jį išsaugoti?

  Motina minutėlę patylėjo, paskui pasilenkė ir prisėmė abi saujas smėlio.Laikydama rankas delnais į viršų,vieną saują stipriai sugniaužė. Smėlis ėmė srūti pro pirštus ir kuo labiau gniaužė,tuo smarkiau smėlis byrėjo.Kitą delną laikė atvirą: smėlis liko saujoje. Keletą akimirkų berniukas nustebęs žiūrėjo, o paskui sušuko:

-Supratau!

Ir tada Ferrero rašo apie nedidukėj kalnų bažnytėlej rastą paveikslėlį su Dievo Motinos atvaidu. Kitoje pusėje buvo užrašyta:

Draugystės malda

Viešpatie,padėk man tapti visų draugu,tokiu draugu,kuris kantriai laukia,sutinka su giedra šypsena,visuomet išklauso ir su džiaugsmu padėkoja,kuris nepalieka nelaimėje,yra ištikimas ir išlaiko duotą žodį.

Padėk man skleiti susitaikymą ir ramybę, Tavo garbę,Viešpatie.

Padaryk,kad nepraeičiau abejingai pro tuos,kurie jaučiasi silpni ir vieniši.

Tada net ir nedarydamas jokių išskirtinių darbų padėsiu ir kitiems pajusti,kad Tu esi šalia,meilės ir švelnumo Viešpatie.