šlovinimas

Viešpats visuomet mato širdį, ir tik Jis gali įvertinti, mechaniškas šlovinimas, ar tikras. Tik... nebūtinai aš turiu jį (šlovinimą) kažkaip ypatingai jausti. Gal svarbiau intencija, širdies nusiteikimas ir kryptis, o ne pats išgyvenimas.

O jeigu gera giedoti, tai gal tam žmogui ir užtenka šiandien, dabar pabūti tame giedojime ir Dievo artumoje. Gal tik tiek ir tereikia, kad Viešpats džiaugtųsi tavimi ar manimi. O ryt? Daugiau, giliau, plačiau ir aukščiau... Leiskime Jam save pagauti pradėdami nuo mažai ir silpnai... Jei to "daugiau" širdy neturime, nerandame, nesuvokiame...