šis bei tas
Krikščioniškame pasaulyje plačiai išplitęs klaidingas įsitikinimas, esą Kristus valgė mėsą, kad Naujajame Testamente yra daugybė nuorodų į mėsą. Bet atidesnis žvilgsnis į graikų rankraščių originalus rodo, kad dauguma ("trophe", "brome" ) žodžių, verčiamų žodžiu "mėsa", reiškia tiesiog "maistas" arba "valgymas" plačiąja prasme.
Pavyzdžiui, Evangelijoje pagal Luką (8:55) skaitome, kad Jėzus prikėlęs moterį iš numirusių ir "liepęs duoti jai valgyti mėsos".Graikiškas originalo žodis "phago" verčiamas "mėsa", o jis reiškia tiesiog "valgyti". Taigi, Kristus iš tikrųjų pasakė jai -"valgyk". Graikiškas žodis "kreas" ("kūnas") ir kalbant apie Kristų nebuvo pavartotas.
Evangelijoje pagal Luką 24:41:43 mokiniai pasiūlė mokytojui žuvies ir korį medaus ir JĮ Kristus paėmė (vienaskaita, todėl nežinia, ką jis paėmė). Niekur Naujajame Testamente tiesiogiai nepasakyta, kad Jėzus valgė mėsą. Šiai minčiai atliepia garsioji Izaijo pranašystė: "Žinokite, kad nekalta mergelė pradės, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu. Jis valgys sviestą ir medų, kol pats susivoks stumti blogį ir rinksis gėrį" (Izaijo pranašystė 7:14-15).
Iš Evangelijos pagal Matą 3:4, visi žino kad Jonas Krikštytojas atsisakydavo mėsos. ("Jis maitinosi skėriais (pupomis) ir lauko medumi". (Graikų originale alyvų paplotėliai ir "enkris": skėriai/lauko medus).
Ne mažiau kaip septyni iš dvylikos Jėzaus mokinių atsisakė mėsos (apie kitus likusius mes nežinome):
1. Petras, "...kuris maitinosi duona, alyvuogėmis ir žalumynais "...
(Hor.l5:cf, Klem. Hom.XII,6).
2. Jokūbas: Bažnyčios tėvas Eusebijus, cituodamas Evangelijas (apie 160 m. e. m.) rašė, kad "... Jokūbas, Viešpaties brolis, buvo šventas nuo gimimo. Jis negėrė vyno ir nevalgė mėsos...".
3. Tomas: pagal vieną ankstyvosios krikščionybės istorinį dokumentą:
"...dėvėjo ištisinį drabužį, dalijosi su kitais viskuo, ką pats turėjo, nevalgė mėsos ir negėrė vyno..." Džeimsas Vernonas Bartletas, M.A. "Apokrifinės evangelijos krikščionybės istorijoje dabartinio mokslo šviesoje".
4. Matas: ".. .gyveno sėklomis, riešutais, vaisiais ir daržovėmis, neliesdamas mėsos... (Klemensas iš Aleksandrijos/Klem. Mokytojas).
5. Motiėjus (pakeitęs Judą (Apaštalų darbai 1:21-26). Jo maistas, Bažny čios Tėvo Klemenso Aleksandriečio liudijimu, buvo toks pat kaip ir Mato.
6. Andriejus ir 7. Judas: Andriejus (Petro brolis pagal tikėjimą ir giminystės ryšius) ir Judas iš Betsaido, abu jie buvo Jono krikštytojo pasekėjai ir todėl privalėjo laikytis ir krikštytojo asketiškos mitybos.
Paulius be kita ko rašo: "Negriauk Dievo darbų dėl maisto... "Mėsos ir vyno geriau atsisakykit" (Laiškas Romiečiams 14:20,21).
"...Kad ir kaip nevertintumėte Kristaus pavyzdžio, valgymu ir gėrimu pataikaudami savo geiduliams: aš manau, kad Tas, kuris "laimino" ne sočiuosius, bet alkanus ir trokštančius, kuris skelbė, kad jo darbai - tai jo Tėvo valios vykdymas, manau, kad susilaikymas jau buvo jo nusistovėjęs įprotis, ir tas mokė juos darbuotis už "mėsą", kuri veda į amžinybę, o savo kasdieninėse maldose prašyti ne mėsiško valgio, o duonos kasdieninės..." Quintus Septimius Tertullianus (155 m. e. m.). Šis Tertulijano pranešimas buvo patvirtintas Apaštališkojo Tėvo Papijaus (AD 60-125) raštų fragmentais.
Apaštalo Tomo darbai, kuriais plačiai naudojosi ankstyvosios krikščionybės sektos, Jėzaus mokinius vadina asketais: "Jie nuolat pasninkauja ir meldžiasi, bet kokiu oru nešioja vieną ir tą patį rūbą, neima nieko iš kitų, viską, ką turi, išdalija kitiems ir susilaiko nuo mėsos ir vyno".
"Mėsos valgymas" - nenatūralus ir tiek pat kenksmingas, kiek kenksmingas, stabmeldiškas velnių garbinimas su aukojimais ir kruvinomis "puotomis", kuriose dalyvaudamas žmogus bičiuliaujasi su nelabuoju..." - (2-jo amžiaus Klemento Homilijaus šventraštis Hom. XII).
Klemensas Prudencijus, pirmasis Krikščioniškų himnų kūrėjas, viename iš savo himnų kviečia tikėjimo brolius krikščionis..." nesitepti savo rankų ir širdžių nekaltu karvių ir avių krauju".
Kur kas geriau būti laimingam, negu įsileisti velnią, laimė kyla iš doros. Štai ir apaštalas Motiejus maitinosi sėklomis, riešutais, daržovėmis ir nevartojo mėsos... argi daržovės, šaknys, alyvuogės, žalumynai, pienas, sūris, vaisiai -argi visa valgių įvairovė nėra tas pats saikas'ir paprastumas?
— Bažnyčios Tėvas Klemensas Aleksandrietis
Mes, krikščionių lyderiai, susilaikome nuo gyvulių mėsos, norėdami sutramdyti savo kūną. Mėsos vartojimas maistui yra mūsų prigimčiai priešingas, demoniškas darbas.
Apie ankstyvuosius krikščionis: "... Jie apsieina be šlakelio kraujo, be prašmatniu gurmaniškų valgių, be apsunkusios galvos. Čia pas juos nėra siaubingo mėsos tvaiko, nesklinda nemalonūs kvapai iš virtuvės..."
- Šv. Chrizostomas (347-404 m. e. m.)
"... Kadangi Kristus yra alfa ir omega, Mesijas, kuris viską atkuria iš naujo, nebeleidžiama išsiskirti ar valgyti mėsą... ir aš taip pat jums sakau: jeigu trokštate tobulintis, vyno ir mėsos geriau atsisakyki!."
- šv. Jeronimas (340-420 m. e. m.), kuris davė pasauliui Vulgatą, lotynišką Biblijos vertimą, kuris naudojamas ir šiandien.
"Mėsos garai temdo dvasios šviesą... Vargu ar gali tapti dorybingas tas, kuris puotauja prie mėsos nukrauto stalo..." - Sv.Bazilijus (320-79 m. e. m.)
Dažnas pagonybės metraštininkas aprašo ankstyvuosius krikščionis nurodydamas, kad jie susilaiko nuo mėsos: Plinijus, Betanijos valdytojas (kur krikščionybės tiesas skelbė Petras), užsimena apie ankstyvuosius krikščionis laiške Romos Imperatoriui Trojanui, ir teigia juos esant "...siaubingai prietaringus, susilaikančius nuo mėsiško maisto...".
Filosofas Stoikas, Nerono mokytojas Seneka, (5m. pr. m. e. — 65 m. e. m.) rašo apie krikščionis "imperatorius įtariai vertinamas prietaringų svetimšalių kultas, reikalaujantis susilaikyti nuo mėsiško maisto...".
Juozapas Flavijus apie ankstyvuosius krikščionis rašo: "...Jie susirenka prieš saulėtekį ir, nepratardami nė žodžio apie kasdieninius dalykus, savotiškai meldžiasi... visi sėdasi ir valgo vienodos rūšies bekraujį maistą..."
♥
Dabartinė Krikščionių religija suteikia plačias galimybes suvokti Dievą, tačiau jomis niekas nesinaudoja.
Antai Biblijoje Dievas įsako:
"Nežudyk", - tuo tarpu geriausias skerdyklas pasaulyje pastatė KRIKŠČIONYS! ;p :)
Kaip jie pasieks Dievo sąmonę, jei nevykdo Viešpaties Jėzaus Kristaus įsakymų? Tai ne vien krikščionybės, bet visų religijų bėda. Pavadinimai „induistas", „musulmonas" ar „krikščionis" - tai tik etiketės.
Kitaip sakant, jei aš išpažįstu kokią nors religiją, bet nežinau, kas yra Dievas ir kaip Jį mylėti, vadinasi, praktikuoju apgavikišką religiją.
Visų pirma, jei gyventi religija - tai Dievo pažinimu ir meile Jam. Štai kas yra religija, jei neužtenka tikėjimo.
Dėl nepakankamo švietimo, niekas nepažįsta Dievo - Mūsų Visų Sukūrėjo,
jau nekalbant apie meilę Jam.
Žmonės mano, kad nuėję j bažnyčią ir melsdami Dievo:
„Dieve, duok mums duonos kasdieninės", jie atlieka savo pareigą.
Tokią religija - apgavikiška religija, nes jos tikslas -
ne pažinti ir mylėti Dievą, o gauti asmeninės naudos...
♥
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Vaje, ir iš kur tu visa tai traukei? Mintis diskusijai apie mėsos (ne)valgymą labai gera, bet jau vertimai?! Kai kurių sakinių išvis neįmanoma suprasti. O štai palygink ištrauką iš Izaijo pranašystės su savo parašytąja:
Joo, galas ir man pasirodė kažkoks sinkretiškas . Tai, kad žmonių religinė praktika (ne tikėjimas, o praktika) būna savanaudiška, galime įsitikinti dažnai, bet čia ne pačios religijos kaltė, o žmonių sielų tamsumo. Juk Judas buvo šalia Jėzaus, bet jo širdis buvo labai toli nuo jo.
Dėl mėsos valgymo būtų įdomu plačiau padiskutuoti. Galėtų bralgis tarti žodį. Įdomu ar mėsos atsisakymas labiau susijęs su šio kaip produkto specifinėmis sąvybėmis žmogaus kūnui (skatina testosterono gamybą ir pan.) ar tai tiesiog valios manifestacija, susilaikymo nuo malonumų ugdymas. Įdomu, įdomu...
dar pridursiu klausimą: o gal tam konkrečiam kontekste mėsos valgymas buvo siejamas dažniau su turtu ir prabanga? Niekada skaitant Šventraščio negalima atmesti konteksto.. Kaip skurdu be jo... Reik pradėt semtis žinių šituo klausimu :D
Mėsos nevalgymas (skersto gyvulio) tai paklusimas įsakymui "Nežudyk".
O kuom skiriasi skerstas gyvulys nuo skerstos žuvies??? Jėzus žuvimi maitino minias, padėjo mokiniams prisižvejoti pilnus tinklus žuvų, o tos žuvys irgi buvo nužudytos. Tai gal čia esmė yra ne pačiame žudyme?
Man rodos maistas Biblijoje yra simbolis žmogaus jėgų šaltinio, jo stiprybės. Kaip kūdikiui negalima maitintis sunkiu maistu (mėsa, žuvimi), žr. aukščiau ištrauką iš Izaijo, taip jau suaugusis gali bandyti kieto maisto: Tik subrendusiems dera stiprus maistas – tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius ir sugeba atskirti gera nuo blogo (Žyd 5,14). Tai - vėlgi labai simboliška: kol tikėjime esame kūdikiai, rizikuojame persivalgyti kietu maistu, kuriuo kartais mus pamaitina vyresnieji :)
O mėsos valgymas ar nevalgymas po Kristaus tapo kiekvieno pasirinkimo reikalas, priklausomai nuo aplinkybių. Gražu, kad apaštalai maitinosi asketiškai, tarsi nuolat būdami dar nepasiekę tikros brandos Kristuje, bet vėliau jie patys kalba žydams, kurie iš mitybos daro stabą, štai ką:
Kai nėra kito maisto, žuvies valgymas gali būti pateisinamas. Bet kai maisto pilna, tada "nežudyk" galioja.
Nebuvau ten, ir nemačiau, ką darė Viešpats Jėzus Kristus, bet skaitydamas NT, matau, kad Jėzus buvo tas, kuris su didele užuojauta gydo žaizdas, o ne tas, kuris jas daro. Jėzus ne tik nežudo, jis ir nežeidžia. Jis tęsia Izaijo bei Jeremijo pradėtą pasipriešinimą gyvūnų aukojimui šventykloje - ankstesnieji pranašai peikė žodžiais, bet Jėzus imasi aktyvių veiksmų, išvarydamas gyvūnų aukotojus ir pardavėjus, taip nutraukdamas aukojimą. Vietoje to, Jėzus šventykloje gydo žmones. Galima pajusti tą dvasią čia:
„Kai jis įėjo į Jeruzalę, visi mieste sujudo, klausinėdami „Kas čia?“. Jėzų sekusi minia sakydavo: „Čia pranašas Jėzus, iš Galilėjos Nazareto“. Jėzus įėjo į šventyklą ir išvarė perkančius ir parduodančius, apvertė pinigų keitėjų stalus ir balandžių pardavėjų suolus. Jis jiems pasakė: „Užrašyta, ‘Mano namai bus vadinami maldos namais’, bet jūs darote iš jų plėšikų landynę.“ Akli ir luoši atėjo pas jį į šventyklą, jis juos išgydė." (Evangelija pagal Matą, 21:12-14)
„Artėjo žydų Velykos, Jėzus nuėjo į Jeruzalę. Jis rado šventykloje jaučių, avių, balandžių pardavėjus ir susėdusius pinigų keitėjus. Jis padarė rimbą iš virvių, išvarė iš šventyklos visus su avim ir jaučiais, išbarstė pinigų keitėjų monetas ir apvertė jų stalus, o balandžių pardavėjams pasakė: „Neškitės viską iš čia, nustokit daryti mano Tėvo namus biznio vieta.“ Jo mokiniai prisiminė, kad buvo užrašyta: „Uolumas dėl Tavo Namų sugrauš mane“." (Evangelija pagal Joną, 2:13-17)
:) Sieliau, iš tavo pateiktų ištraukų aiškiai matyti, kad Jėzus išvarė pirklius iš šventyklos dėl to kad jie šventoje vietoje "darė biznį", o apie vegetariškus motyvus čia kažkaip nekalbama. Pasinaudodami, tuo, kad žmonėms reikia kažką paaukoti Dievui, jie prekiaudavo viskuo, ko tik galėtų prireikti aukojimams. Panašiai, kaip dabar prie kryžių kalno prekiaujama gatvais kryžiais su lentutėmis. Manau tai gerokai atpigina vietovės sakralumą.
Dievo įsakymas nežudyk kaip suprantu buvo duotas dar Mozės laikais. Bet žydai kaip pjovė gyvulius taip ir tebepjovė vėliau. Manau, kad žudymo sąvoka čia liečia tik žmogaus gyvybės atėmimo faktą. Pavyzdžiui, kai Marija su Juozapu nunešė Jėzų pašvęsti į šventyklą, paaukojo ta proga du balandžius.
Žinoma, gyvūnų aukojimas pats savaime atrodo kažkoks nelogiškas. Bet apie vegetarizmą ten irgi nekalbama. Pasninkas yra pasninkas ir jis apima ne tik mėsos atsisakymą, bet ir kitus poreikius. Tačiau prisiminkime žmonijos priešistorę, vieni žmonės buvo medžiotojai, kiti žvejai, o dar kiti žemdirbiai. Per tūkstančius metų žmogus adaptavosi prie aplinkos ir tapo pilnai integralia jos dalimi. Jei žmonės nebūtų pradėję valgyti mėsos, šaltesnio klimato zonos būtų likę negyvenamos, nes žiemą bananų nenusiskinsi nuo medžio, reikėdavo ieškoti kaloringesnio, turinčio daugiau baltymų ir geležies maisto.
Man būtų įdomiau sužinoti, koks yra ryšys tarp mėsos valgymo ir poveikio žmogaus dvasingumui. Juk aš gyvūno galbūt ir nežudau, mėsą nusiperku parduotuvėje, bet pasninkas draudžia mėsą valgyti, o ne žudyti gyvūnus, gal aš ko nežinau, tai kas nors pakomentuokit šituo aspektu.
Sieliau, o jeigu gyvūnas nebuvo nužudytas, o žuvo pats. Pavyzdžiui veršiukas neišgyveno dėl įgimtos širdies ydos, arba karvė nuspaudė jį, ir vos tik jam išleidus paskutinį kvapą šeimininkas ima ir išmėsinėja jį. Faktiškai tai žmogus jo nežudė, tai ar tokia mėsa "legali" valgymui ar ne :)?
Motyvai nėra išryškinti tame epizode, pasakojimas labai lakoniškas, čia jau reikalingas bandymas suvokti Jėzaus Kristaus nuotaiką ir motyvus. Kanoniškai, gyvūnų aukojimo stabdymo ir neprievartos motyvai Jėzui Kristui nepriskiriami, bet apokrifoje galima tai rasti. O įžvelgti galima nuosekliai - mano jausmas yra tas, kad Jėzaus Kristaus galinga gydymo ir užuojautos dvasia nepalieka nuošalyje gyvūnų kančios, nes yra tokia didelė ir stipri.
Prekiavimas šventykloje vyko būtent gyvūnais, skirtais aukojimui. Kitais dalykais prekiavimo ten nebuvo, nes nebuvo tam poreikio. Aukojimas buvo įsivažiavęs reikalas, kritikuotas pranašų nuo seno. ST sakoma, kad nesant galimybės atgabenti gyvūną aukai, žydas turi jį pirkti ir aukoti. Pinigų keitimas irgi buvo reikalingas dėl to, kad vyko prekyba tais gyvūnais.
Dar vienas svarbus dalykas yra tas, kad žydai negali skersti gyvulio, neaukodami, jeigu gyvena Jeruzalėje arba netoli:
Kun 17,3-4 Kiekvienas izraelitas, kuris papjautų jautį, avį ar ožką stovykloje ar už stovyklos ir neaukotų aukos Viešpačiui prie palapinės įėjimo, bus kaltas, nes praliejo kraują. Jis bus išnaikintas iš savo tautos.
Įst 12,21 Jei vieta, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks savo vardui, bus toli, pasipjauk galvijų arba avių, kuriuos Viešpats tau davė, kaip įsakiau, ir valgyk savo vietoje, ko tavo siela geidžia.
Taigi, aukojimo sustabdymas praktiškai reiškia, kad skerstinės mėsos nebus vartojama, išskyrus nuolaidą "geismo mėsai", kuria pareigingas žydas nesinaudotų.
Atkreipčiau dėmesį į Jėzaus Kristaus žodžius "plėšikų landynė". Yra trys sąvokos: "vagis", "plėšikas", "sukčius". Vagis yra tas, kuris pavagia nenaudodamas prievartos. Sukčius yra tas, kuris išvilioja, panaudodamas apgavystę ir klastą. Plėšikas yra tas, kuris grobia turtą, grąsindamas ginklu, žeisdamas arba žudydamas. Pas mus dar vartojamas žodis "banditai". Šiuo atveju, gyvūnų aukotojams ir iš to paties "biznio" besipelniusiems žmonėms apibūdinti terminas "plėšikai" yra tikslus - jie žeidžia, žudo, naudoja prievartą, ir tais veiksmais pelnosi turto. "Plėšikų lindynė" taip pat yra tiesioginė užuomina į Jeremiją, kuris teigia, kad gyvūnų aukojimas nebuvo nurodytas kaip pageidautina praktika, (greičiau kaip ribojanti praktika).
Be abejo, žudymo sąvoka visų pirma liečia žmogaus gyvybę, bet žmogaus gyvybė ir gyvūno gyvybė nėra tarpusavyje prieštaraujantys dalykai. Jeigu žmogaus gyvybė gerbtina, tai nereiškia, kad gyvūno gyvybė negerbtina. Vienas pageidautinas elgesys yra nežudyti žmonių. Dar geresnis pageidautinas elgesys - nežudyti žmonių ir gyvūnų. Vienaip ar kitaip, kadangi religijos įsakymai skirti tikinčiajam, retas tikintysis yra žmogžudys, taigi, "neatlik žmogžudystės" tikintiesiems yra bereikalingas nurodymas, "nežudyk" plačiąja prasme yra prasmingesnis. Religija yra skirta tobulėjimui, tai dinamiškas procesas, siekiantis "daugiau meilės", "dar mažiau prievartos", ne statiško pasilikimo pusiaukelėje "vien tik žmogus vertingas, kiti Dievo kūriniai - galim su jais elgtis žiauriai".
Ps 145,8-9 Viešpats yra maloningas, užjaučiantis, lėtas pykti ir didžiai gailestingas. Viešpats yra geras ir gailestingas visiems savo kūriniams.
Lk 12,6 Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo pamirštas.
Ryšys tarp mėsos valgymo ir dvasingumo yra toks: mėsos įsigijimas yra ekonominis skerdimo užsakymas (kaip žinia, teisinėje praktikoje nusikaltimo užsakovo atsakomybė yra sunkesnė nei vykdytojo). Skerdimas yra žiauri prievarta. Prievarta - meilės priešingybė. Meilė Dievui ir Jo vaikams - religijos tikslas. Taigi, mėsos vartojimas prieštarauja religijos tikslui.
Jeigu gyvūnas žuvo pats ar panašiai, prievartos nebėra, tokia mėsa būtų "legali".
***
Taigi, kodėl žydai pjovė gyvūnus, nors buvo duotas įsakymas "Nežudyk"? To paties būtų galima paklausti ir dėl žmonių - žmonių žudymas taip pat buvo, užmėtymas akmenimis, dėl nepakankamų priežasčių šių laikų ir apskritai normalios socialinės etikos akimis žiūrint. Mes turim atsekti, kokia buvo žydų praktika ir kodėl. Jeigu pripažinsim, kad žudymas - žmogaus ar gyvūno - net eiliniam žmogui yra bjaurus ir atstumiantis dalykas (o kam lengvai pakyla ranka nukirsti galvą vištai ar papjauti kiaulę?), tai jau religijos šviesuliams, tokiems, kaip žydų pranašai, kurie nėra eiliniai žmonės, bent viduje jis turėtų būti dar labiau atstumiantis ir nepageidautinas. Bet, kadangi žmonių polinkis siekti eksploatuoti lengvai prieinamą grobį yra natūralus (t.y., jeigu šalia kažkur vaikšto gyvūnas, mintis - "kodėl jo nepapjovus ir skaniai nepavalgius, taip lengvai prasimanant maisto čia ir dabar, nesivarginant dėl žemės dirbimo ar uogų rinkimo ir pan." kyla kai kuriems žmonėms savaime, pvz. afrikiečių gentys praduria galvijams kaklą ir nuleidžia kraujo maistui, nors tai kvaila, nes pienas yra geriau maistui vartotinas dalykas, nei kraujas), religijos sistema, siekdama įkorporuoti tokius žmones, ir kontroliuoti jų polinkius, suteikia jiems galimybę atlikti žudymą, bet riboja tai taisyklėmis ir ritualais, kartu atkreipdama jų dėmesį į gyvybės vertę, su tikslu, kad žmonės laipsniškai susivoktų. Jeremijo ir Izaijo knygose matome, kaip šie pranašai smarkiai kritikuoja išsiplėtojusį gyvūnų aukojimą, ir sako, kad Dievui gyvūnų aukojimas yra nepriimtinas ir nereikalingas (Biblijoje daugelyje vietų kalbama apie tai: http://bibletab.com/jeremiah/7-21.htm ), atkreipdami dėmesį į tai, kaip žydų religinėje praktikoje tas aukojimas atsirado:
Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Pridėkite savo deginamąsias aukas prie padėkos aukų ir valgykite jų mėsą. Aš nekalbėjau jūsų tėvams ir jiems nedaviau jokių įsakymų apie deginamąsias ir padėkos aukas, kai juos išvedžiau iš Egipto šalies. Bet jiems įsakiau štai ką: ‘Pakluskite mano balsui, ir Aš būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta. Vaikščiokite keliu, kurį jums nurodžiau, kad jums gerai sektųsi’. Tačiau jie neklausė manęs ir nekreipė dėmesio, bet sekė savo piktos širdies norais; jie ėjo ne pirmyn, bet atgal. Nuo tos dienos, kai jūsų tėvai išėjo iš Egipto krašto, iki šios dienos Aš nuolat siunčiau pas jus savo tarnus, pranašus, keldamas juos anksti rytą. Tačiau jie neklausė manęs ir nekreipė dėmesio, bet buvo užsispyrę. Jie elgėsi blogiau už savo tėvus’. (Jeremijo Knyga, 7:21-26)
Prasmė čia yra ironiška ir peikianti, sakoma: "jūs tai darote savavališkai, Aš to neįsakiau, jūs tai darote dėl mėsos, tai valgykit ją, ponai".
todėl ir sakau, kad tuščia diskusija apie krikščionybę bei judaizmą, jei žmogus neskaito Šventraščio :))) Pasiskaitykite, prašau, Pradžios knygos 9 skyriaus 3 eilutę. Daug žodžių, daug minčių, ir... gana stipriai pro šalį.
9 skyriaus 3 eilutė man gerai žinoma :)
"žinoma" ? oho :)))
na gerai, nepykit... tiesiog šiaip, kažkokia iš nuovargio ironiška nuotaika kyla. Mano manymu - tuščia diskusija. Bet jei vyksta - tevyksta. Didesnei Dievo garbei.
Jeigu kam nors įdomu ir duoda progą pamąstyti, tai būtų netuščia, bet reakcijos nematyti, tai sunku spręsti man :)
O šiaip, dėl Pr 9:3, tai bet kuriame šventraštyje galima rasti išorinių prieštaringumų, atsirandančių dėl įvairių aplinkybių ar tiesiog žemiškos kalbos netobulumo. Pvz. ST nurodomas užmėtymas akmenimis, kaip bausmė už kai kuriuos nesunkius nusižengimus, tuo tarpu Jėzus Kristus sako: "kas be nuodėmės, tegu pirmas meta akmenį".
:) Gal taip bus aiškiau: Jėzus įstatymo nepanaikina :) Taigi ir užmėtymo nepanaikina :) Jis tik sako, kad tegu teisia tas, kas be nuodėmės :)
[ps. spaudžiau atsakyti... Kažkaip, matyt, nepavyko.. :( ]
Įstatymas yra tai, ką duoda Dievas, ne žmonių papročiai, o Biblijoje štai tokios eilutės yra:
" Net gandras, balandis, kregždė ir strazdas žino savo sugrįžimo laiką, bet mano tauta nežino Viešpaties nuostatų.
Kaip jūs galite sakyti: ‘Mes išmintingi ir Viešpaties įstatymas yra pas mus’? Iš tikrųjų mano įstatymą raštininkų plunksna padarė bevertį." (Jeremijo Knyga, 8:7-8)
labai blogai, kad nenurodytas straipsnio šaltinis; taip pat nenurodyta, kad čia skelbiama tik straipsnio dalis. Ateityje tokius "reikaliukus" trinsiu be gailesčio.
Jei jau mokame nukopijuoti svetimus žodžius, tai išmokime nukopijuoti bent jau ir internetinį adresą. Be autorystės ir šaltinio nuorodos toks informacijos skelbimas prilygsta vagystei.
atleiskit jai kažka įžeidžiau jai nori gali panaikinti šia tema
Šiuo metu skaitau apaštalų darbus, todėl atkreipiau dėmesį į dulkės kom (aukščiau), kur jie sako "viskas valia, bet ne viskas naudinga". Taikliai pasakyta - beveik absoliuti tiesa! (Dvasios įkvėpta, argi ne?) Gali mėsos valgyt kasdien po tris kartus, bet ar tai naudinga? Yra toks senas posakis: "Jei mėsą valgai vienąkart per mėnesį - esi vargšas; jei vienąkart per savaitę - esi sveikuolis; jei kasdien - esi ligonis".
O senovės kinai turėjo rafinuotą kankinimo būdą: žmogui duodavo valgyt tik virtos mėsos, daugiau nieko. Ir tas maždaug per mėnesį nusibaigdavo nuo intoksikacijos. Mėsa žmogaus organizme pūna, užnuodydama jį toksinais ir vsio, kaput.
Gal vis tik neveltui pradžioje Dievas apie jokį mėsos valgymą nė neužsiminė (Pr 2, 16), leisdamas ja maitintis tik po Nojaus, matydamas, kad "...žmogaus širdies polinkiai yra pikti nuo pat jaunystės..." (Pr 8, 21 ir toliau "ta garsioji" Pr 9, 3 :). Žmogui duotas protas atsirinkti, kas iš tiesų naudinga. Galima būtų išvardinti ir ligas, kurias sukelia dažnas mėsos vartojimas, bet tai galima rasti ir pas gūglą :)
šaunu tada ,kad skaitai
valio skaitantiems :)
Vakar buvo pasaulinė vegetarų diena. Vilniuj Rotušės aikštėj surengtas neblogas "tūsas" :)
Jeigu žmonija pasirinktų vegetarizmą, efektai būtų tokie: 1) ramybės ir harmonijos atmosfera 2) uždarytos bjaurios skerdyklos ir nutraukti gyvūnų holokaustai 3) augalinis maistas, anksčiau sunaudojamas mėsiniams gyvūnams auginti, patenka į rinką ir sumažina maisto kainas pasaulio neturtingiesiems. Lengviau sprendžiasi pasaulinė skurdo problema 4) žmonės sveikesni, sąmoningesni ir ilgiau gyvena.
Blogų efektų - nerasta.
Na, nežinau, ar vegetarizmas pajėgus sukurti ramybės ir harmonijos atmosferą... Drįsčiau abejoti. Nuodėmės kiršinamas žmogus ras būdų, kaip ją sugriauti. Bijau, kad vėl bandoma sukurti naują dievą.
Mh, pritariu. Vien vegetarizmas pilnavertiškos ramybės ir harmonijos sukurti negali. Gali prisidėti prie to, iš dalies. Nes prievarta prieš gyvūnus yra vienas iš didžiausių žmonijos dabartinių nuodėmės pasireiškimų. Taigi, atmetus šią nuodėmę, dorybingumo padidėtų. Daugiau turėjau galvoje harmonijos ir ramybės atmosferą tarp žmonių ir gyvūnų, bet irgi - be jungties su Aukščiausia Esybe - nebus.
Žinai, nerandu visai teisingo atsakymo - ši prievarta prieš gyvūnus - leista Dievo. Tiesa, dėl žmogaus palinkimo į blogį. Bet, galvoju, kad gyvūnų žudymas galėtų būti ko gero paskutinis žingsnis, atsisakant prievartos. Kol kas svarbiau atsisakyti prievartos žmonėms vieniems prieš kitus. Bet kokia forma. O tai reikštų visuotinį atsivertimą ? na taip, tai gyvūnų žudymas galėtų baigtis tik pasaulio pabaigoje. Nežinau, kažkaip taip susidėliojo :)
Ne, dabar žmonės nepaiso Dievo leidimo ar neleidimo - skerdžia savavališkai. Tai ir yra problema. Tas skerdimas, kuris yra leistas ir aprobuotas šventraščiuose (dar svarbiau - tai turi būti patvirtinta ir tokio masto asmenybių, kaip Jėzus Kristus, kitaip "licencija" yra nepatikima), turi aiškiai apibrėžtus vykdymo būdus, tikslus, ir yra ne šiaip sau. O kaip minėjom ir aukščiau, ST ir NT randame Reginčiųjų pasipriešinimą netgi aprobuotam gyvūnų aukojimui - vadinasi, net aukotojai tai darė blogai.
Šiaip, prievarta yra vientisa - ji reiškiasi įvairiomis formomis. Todėl, žmogus be abejo yra svarbiau, bet prievartos atmetimas turi būti pilnas, kitaip, prievarta liks, ir reikšis prieš tuos pačius žmones. Panašiai kaip ugnis - jeigu ugnį užgesinsime viename kambaryje, bet kitame ji degs, tai ugnis vėl sugrįš ir į tą kambarį, kuriame buvo užgesinta. Todėl, vien sustabdyti prievartą prieš žmones, ar stengtis daryti vien tai - nepakankama. Reikia suprasti kas tai yra, kodėl kyla, kaip reiškiasi, ir atsisakyti pilnai - tada "ugnis" bus užgesinta iš tikrųjų.
Galvoju, kad vis dėlto tas galėjimas atsisakyti prievartos ir žudymo, kaip ir kitų nuodėmių, vis dėlto priklauso nuo žmogaus dvasinės būsenos, nuo "sugedimo laipsnio", kuris keičiasi palaipsniui kryptingai siekiant šventumo. Vis glaudžiau gyvenant su Dievu ir Dievuje. Keičiantis žmogui, keičiasi jo mintys, kalba, veiksmai, požiūris, norai ir t.t. Tada galima tikėtis, kad noras laikytis Dievo nustatytos tvarkos galiausiai atves ir į tą būvį, kai pievarta ir žudymas bus natūraliai nepriimtina. Todėl, galvoju, joks mėsos valgymas ar nevalgymas neturi reikšmės. Yra formalus veiksmas. Kaip ir daugelis kitų išgalvotų dalykų.
Mėsos valgymas ar nevalgymas neturėtų reikšmės, jeigu nebūtų susijęs su skerdimu ir su Dievo nurodyto veiklos principo - neprievartos pažeidimu. Šis principas nurodomas tokiais įsakymais kaip "Nežudyk" ("Lo'tirtsach", judaizme, krikščionybėje, islame), "Nežeisk" ("ahimsa", tolimesniame nei Izraelis Rytų areale), taip pat ir labiau detalizuotais ritualizuoto aukojimo ribojimais, kurie įtraukia: a) laiko ir vietos apribojimą b) nurodymus, su kokiom nuostatom tai turi būti atliekama (užjaučianti dvasia, paklusimas Dievo valiai, veiksmo nesavanaudiškumas, atsakomybės supratimas). Šalia to, visuose šventraščiuose yra nurodymų (tiesa, Biblijoje jie matomi minimaliai, kaip šen ir ten nuo Pradžios knygos vis pasirodantis vegetarizmas, aukojimo peikimas ar stabdymas, ir kiti incidentai) atmesti tokį aukojimą visiškai, o tai reiškia visišką skerdimo sustabdymą. Taigi, raštuose egzistuoja nurodymai dviejų lygių žmonėms: tiems, kurių sąmonė nepakankamai prašviesėjusi (jiems nurodomas ritualinis aukojimas), ir tiems, kurių sąmonė jau pakankamai prašviesėjusi (jiems nurodoma atmesti aukojimą ir visiškai nustoti žudyti). Tiesa, egzistuoja ir dar liberalesnis kvietimas į religijos procesą - visiems be išimties, kad ir kokia veikla jie tuo metu užsiimtų, nenurodant dalies religijos reikalavimų, kadangi vienaip ar kitaip, jų nepriims ir nesupras. Tuo paaiškinamas pvz. abraomiškųjų religijų "žiūrėjimas pro pirštus" į prievartą gyvūnų atžvilgiu. Bet laikui bėgant, tas supratimas atsiranda, ir šiais laikais yra kaip tik tas laikas.
Man rodos, jūs "vežimą statote prieš arklį". Visų pirma žmonės turi laikytis Dievo nustatytos tvarkos ("Nežudyk", arba jeigu jau vykdomas skerdimas, jis religijoje yra ribojamas ir vykdomas tam tikru būdu, kad skerdžiančiojo sąmonė patobulėtų, ir jis susiprastų), tada jų vidinė būsena keisis, ir jie giliau supras jau žinomą tvarką, o taip pat atras ir vidinę Dievo valios dvasią. Tai "dviejų pusių kelias" - kaip ir apibūdinote, sąmonei tobulėjant, atsiranda galimybė, natūralios paskatos laikytis tam tikro gero elgesio, tai viena pusė, o kita pusė - koreguojant elgesį pagal religijos principus, vyksta sąmonės tobulėjimas. Jėzus Kristus sako: "jeigu ranka verčia tave nusidėti, nukirsk ją, bet nenusidėk", jis nesako: "jeigu tavo vidinė būsena verčia tave nusidėti, lauk kol ji pasikeis, ir tada nenusidėsi, o iki tol daryk bet ką, bet kaip, kaip nori, nes visi reguliavimai - tik formalumas".
Bet tikrai, tiems, kurie negali giliau suvokti neprievartos principo gylio ir reikšmės, prievarta prieš gyvūnus nėra (tokia) nuodėmė, kaip tiems, kurie supranta tai. Todėl, daugumai krikščionių priekaišto dėl to nėra. Iš kitos pusės, jeigu žmonija pasiekia civilizuotumo lygį, yra visuotinio švietimo sistema, tai jau negalima sakyti, kad žmonės yra tokie tamsūs, kad negali suprasti prievartos, jos labiausiai paplitusiomis formomis, kaip blogio. Greičiau, jie "užsikemša ausis ir užmerkia akis", kad nieko negirdėtų ir nesuprastų.
Taigi, tiems, kurie nenori iš karto užsimerkti, rekomenduoju peržiūrėti šiuos filmus ir tada daryti galutines išvadas:
Earthlings (angliškai: http://www.earthlings.com/earthlings/video-full.php rusiškai: http://www.earthlingsfilm.ru/ )
Home - A Date With A Planet (angliškai: http://www.youtube.com/watch#!v=jqxENMKaeCU&feature=channel rusiškai: http://www.youtube.com/watch#!v=7hFivbgIEqk&feature=channel )
man rodos Tamstelė kelaiujate kiek ydinga linkme :) Biblija, kaip žinia, yra tikėjimo ir Išgelbėjimo knyga. Todėl visada pavojinga sureikšminti kokią nors kitą nei ši temą ir bandyti ją aiškinti neįvertinant viso Biblijos konteksto.
Kaip žinia - Dievo Žodis yra visa Biblija, o ne kurios nors atskiros jos dalys. Todėl darosi dar įdomiau :) Nes gali pasirodyti, kad Dievo Žodis tarsi pats sau prieštarauja! Pradžioj Dievas sako: "Nežudysi!", o po to jau pats leidžia valgyti gyvulių mėsą?!
Nesiimu pateikti čia atsakymų, nes manau, kad Biblija nėra tinkama plotmė argumentavimui šioje temoje. Pasakysiu tik tiek, kad Biblija atspindi tam tikrą Dievo istoriją su žmogumi. Ko gero tokiu atveju įsakymo "Nežudysi!" vėlesnis pakeitimas leidimu valgyti gyvulių mėsą yra tam tikras Dievo reagavimas į nuodėmingo žmogaus situaciją.
Bet tai - etiologiniai pasakojimai. Jie žiūri į situaciją kurioje gyvename ir bando paaiškinti kai kuriuos dalykus teologiškai, kurdami pasakojimus apie jų ištakas. Panašiai kaip ir pasaka apie ištaškytus raganos taukus yra etiologinis pasakojimas, kuris teigia, kad būtent todėl - dėl ištaškytų raganos taukų - blizga sniegas.
Taip Biblija paaiškina kodėl vien tik žmogus yra apsirengęs (dėl nuodėmės). Kodėl žmogus valgo ir mėsą, ir augalus (nes Dievas taip įsakė Nojui). Kodėl palmė vadinosi "Deboros palme" (nes po ja sėdėdavo Debora). Ir t.t. ir pan.
Reikėtų būti labai atsargiam, bandant ieškoti istorinės tiesos etiologiniuose pasaskojimuose. Be atitinkamų archeologijos, istorijos ir kitų mokslo šakų bendradarbiavimo daryti išvadas būtų labai jau ambicinga :)
Tarkim taip, žvelgiu iš religijų lyginimo pozicijos, ir tik šios temos rėmuose būtent taip. Pritarčiau, kad šventų raštų tikslas yra ne vegetarizmas ar dar koks siauras dalykas, bet žmogaus išgelbėjimas. Taigi, Biblijoje tie dalykai pasirodo minimaliai, ir savitu būdu, bet tie patys principai lygia greta eina kitose religinėse sistemose, todėl lyginamuoju principu galima juos įžvelgti. Aišku, sąlyga čia tokia, kad reikia pripažinti ir kitas religines sistemas, kaip ne mažiau autoritetingas. Kadangi esu laisvas nuo prisirišimo prie kokio nors įvardijimo: "aš lietuvis", "aš anglas", "aš rusas", "aš musulmonas", "aš krikščionis", "aš induistas" ir t.t. ir pan., tai man tai įmanoma.
Iš tikro, Biblija yra pramaišiui istoriška ir etiologiška, kaip sakote, kurioje daug priešingų dalykų eina greta, ir ją įdomu tyrinėti. Kaip šmėkšteli vegetarizmas pačioje Pradžios knygoje, paskui augalininkas Kainas užmuša gyvulininką Abelį, kaip Izaokas aukoja sūnų (žmonių aukų pasirodymas scenoje), ir t.t. iki Jeremijo ir Izaijo, kur Izaijas tarsi rezonuodamas su Kaino ir Abelio istorija (Viešpats į Kainą nepažvelgė), sako (cituoju netiksliai): "Viešpats pažvelgs į tą, kuris turi nuolankią vargšo dvasią". Ir sekantys žodžiai iš karto po to: "žudantis jautį yra kaip žudantis žmogų"... ir t.t. Arba, kaip Mozė nusileidžia nuo Sinajaus kalno, su įsakymų plokštėmis, tada pamato, kad žydai garbina stabą. Sudaužo plokštes, ant kurių vienos užrašyta "Neužmuši", ir taria: kas su manim, prie manęs. Tą dieną jis su šalininkais užmušė 3000. Todėl jam prieš tai reikėjo sudaužyti plokštę. Ir daugybė kitų įdomių dalykų yra, kurių čia visų ir neaprašyti, kurie pasako kažką svarbaus, nors gal ir nepasako tiesioginių istorinių faktų.
che che che :)
pastaba apie Abelį ir Kainą labai smagi :) Tai reikštų, kad vegetaras užmušdamas mėsėdį yra neteisus Viešpaties akyse? :))) Ir tai reiškia, kad vegetaras, nors britkijasi gyvulių žudymu, vis tik gali imti ir užmušti savo brolį? :)
che che che :)
ironiškai kalbu, nepykit :)
įdomu tai, kad Kainas užmuša Abelį harag veiksmu. Taigi - net neaišku - kaip gyvulį, ar kaip žmogų. Visai įdomi mintis, įvertinant tai, kad Kainas pavydi broliui. Mokslininkai sako, kad Kaino klausimas: "argi aš esu savo brolio sargas" talpina savyje Kaino pavydo atgarsius - jis nori būti kaip jo brolis, kuris saugodavo kaimenę. Veiksmažodis harag paremia šią mintį - jis net užmušdamas nori būti panašus į Abelį - skersti.
na, ir dar vieną parašysiu :) jei jau užsiminėte apie hebrajų kalbą.
šiame įsakyme pavartotas veiksmažodis ratzach [רצח] visoje Biblijoje naudojamas išskirtinai žmonių atžvilgiu. Jei norite ir netingite - prasibėkite šiomis nuorodomis, čia surašiau visas vietas, kuriose naudojamas pastarasis veiksmažodis:
Iš 20:13
Sk 35:6.11f.16ff.21.25ff.30f
Įst 4:42, 5:17, 19:3f.6, 22:26;
Joz 20:3.5f, 21:13.21.27.32.38
Ts 20:4
1Kar 21:19
2Kar 6:32
Job 24:14
Ps 42:11, 62:4, 94:6
Pat 22:13
Iz 1:21
Jer 7:9
Ez 21:27
Hoz 4:2, 6:9
Taigi, Tamstelės teorija griūna. Bent jau Biblijoje. Nes pats Biblijos tekstas prieštarauja minčiai, kad šis įsakymas galėjo būti taikomas gyvuliams. Gyvulių žudymui Biblijoje yra naudojami bent trys (tiek aš žinau, bet gal dar nežinau kitų) kiti veiksmažodžiai. Todėl akivaizdu, kad autorius užrašinėdamas, jei mintis čia būtų ne tik apie žmones, bet ir apie gyvulius, būtų tikrai panaudojęs kitą veiksmažodį.
Na aš irgi taip drąsiai nekalbėčiau, jeigu savo laiku nebūčiau atlikęs savo nedidelio patyrinėjimo. Taigi,
Lo'tirzach yra "Nežudyk", vedamas iš ratsach liepiamojoje nuosakoje.
ratsach - žudymas, tiksliau, užmušimas, mirtinų sužalojimų padarymas, kiek peržiūrėjau, vartojamas su žmonėm, taip pat pavartotas vieną kartą Patarlėse ir atvejui, kai liūtas gali nužudyti žmogų. Neradau atvejų, kai juo būtų apibūdintas gyvūno žudymas, bet tai dar nieko neįrodo. Tiesiog taip nepavartota, vartojimų skaičius yra ribotas tekste. Jeigu liūtas gali nužudyti žmogų, ir tai įvardijama ratsach, vadinasi, tai ne tik žmogaus žmogui atliekamas aktas (žmogžudyste įmanoma apkaltinti tik žmogų), taigi, vice versa irgi gali būti visai įmanoma interpretacija, tik ji nepasitaikė tekste. Dar vienas dalykas, kad vienaip žodžius interpretuos lingvistai, rašto tyrinėtojai, o kaip juos matys Regintieji (patiko žodis iš istorijų apie Samuelį) - tai kitas dalykas, kurio neįmanoma išdiskutuoti ar argumentuoti kokiu nors empiriniu būdu.
Turint omenyje paskutinį dalyką, žiūrisi paprasčiau kita prasme. Panašiai, kaip lietuvių klb. dažniausiai žodis "žudyti" nevartojamas gyvūnų atžvilgiu (vartojamas, bet rečiau, tikrinau LKŽ), tik žmonių. Bet vegetarai dažnai naudoja žodį "žudyti" kai kalba apie gyvūnus, ir tai visai nuosekliai skamba. Panašiai, su Dekalogo įsakymu: kaip plačiai tą žodį ar neprievartos principą tame žodyje žmogus suvoks, nuo to gali viskas priklausyti. Jūs minėjot, kad Biblija turi etiologinį klodą. Joje yra daug klodų (teologinis, mistinis, ezoterinis, socialinis ir t.t. ir pan.), ir į argumentą, kad "nežudyk" nurodymas galėjo būti konkrečiau apibrėžtas gyvūnų atžvilgiu, bei kad gyvūnų skerdimui yra keli kiti žodžiai, galima būtų atsakyti remiantis tų klodų buvimu. Pvz. vieni iš kitų terminų gali būti vartojami specifiškai ritualiniam skerdimui (nujaučiamai turinčiam ezoterinį aspektą), kuris jau nepatenka į nesankcionuoto žudymo kategoriją. Pvz. lietuvių kalboje "nudvėsė", "mirė" yra skirtingos to paties reiškinio apibūdinimo formos gyvūnų ir žmonių atžvilgiu. Analogiškai, galimos įvairios lingvistinės to paties veiksmo, susijusio su gyvūno gyvybės nutraukimu, apibūdinimo formos hebrajų kalboje, susietai su tuo klodu, kurio kontekste veiksmas apibūdinamas. Todėl teigčiau, kad "lo'tirtsach" plačiausia interpretacija, įtraukianti gyvūnus, yra susijusi su mažiau ryškiu teologiniu-moraliniu sluoksniu, kuris yra toks dėl savo aukšto lygio ir retumo visos istoriškai besiklosčiusios žydų kultūros kontekste, kuriam sutinkame tokių dalykų, kaip nuolatinė stabmeldystė, žmogžudystės ir t.t. ir pan..
Yra dar ir toks žodis: retsach. Jo reikšmės pateikiamos: užmušti, skersti (slaughter), kardas. http://www.searchgodsword.org/lex/heb/view.cgi?number=07524
Kas dar įdomiau, kad bent jau kaip pas mane hebrajišką šriftą rodo, tai jie identiški (nebent yra balsės diakritikų, kurių čia nerodo, kurie pvz būdingi arabiškam raštui, nežinau kaip dėl hebrajiško):
ratsach - רצח
retsach - רצח
Taigi, peno minčiai duoda.
Ir dar vienas žodis, kuris spėčiau, etimologiškai susijęs su ratsach: ratsats. http://www.searchgodsword.org/lex/heb/view.cgi?number=7533 Sudaužyti į gabalus, sutriuškinti.
Reziumuojant, mano išsakyti dalykai, tai ne teorijos, bet įžvalgos (beigi ir spekuliacijos :) ), kurios remiasi lyginamuoju religijų pažinimu, todėl nepretenduoju į "hard proof" ar pan. Tiesiog tai įdomus perteikimo ir diskutavimo būdas.
aš neprieštarauju pačiai vegetarizmo idėjai. Tik bandau pasakyti, kad Biblija yra netinkama medžiaga argumentavimui. Ir juo labiau - Dekalogas :)
Aišku, pagunda didelė - labai jau autoritetingi tie tekstai. Bet... tai klaida, nors ir plačiai paplitusi.
Bandymai pritempti ratzach iki gyvulių žudymo yra mažų mažiausiai juokingi :) Autoriai užrašinėjantys tekstą buvo be galo jautrūs kalbai.
Jei žodis tebūtų pavartotas kokius penkis, na ar netgi dešimt kartų, tada jau galėtume sakyti - taip, galbūt yra pasislėpusi kokia nors prasmė, kuri neatsiskleidžia nė vienoje iš cituojamų vietų.
Tačiau dabar?
49 kartai, žodis pasklidęs visoje Biblijoje o ne kurioje nors vienoje knygoje, reiškia - naudotas labai ilgą laikotarpį. Prasmė kalbant apie žudymo objektą - visada apie žmogaus žudymą. Juolab, kad tai žodis Dekaloge! Kuris yra pamatinis visos Biblijos tekstas!
Teigti, kad čia yra kažkokia paslėpta prasmė... hmz... na, tai gal ir įdomu, tačiau absoliučiai neįtikėtina. Kontekstai, kuriuose žodis yra vartojamas kalba išskirtinai apie žmogaus žudymą.
Palyginimui galiu pasiūlyti pasižiūrėti į kitą veiksmažodį - šachat. Šis naudojamas beveik išskirtinai gyvulių žudymui. Todėl netgi kai Abraomas aukoja Izaoką, autorius sako ne ratzach, bet šachat, norėdamas išreikšti Abraomo intenciją - kad jis žudo sūnų ne šiaip sau, kaip koks žmogžudys, bet pagal Dievo valią, kaip auką.
Pagaliau jei Dekalogo autorius būtų norėjęs imti dviprasmišką veiksmažodį (t.y. būtų norėjęs sudėti abi prasmes - tiek žmogaus, tiek gyvulio žudymą) kodėl gi jis nebūtų naudojęs veiksmažodžio harag, kuris reiškia tiek žmogžudystę, tiek gyvulio paskerdimą?
Taigi, jei hebrajų kalboje nebūtų sinonimų žudymo idėjai išreikšti, tada galėtume sakyti: taip, gali būti, kad čia slepiasi kokia nors nežinoma prasmė. Bet dabar?... hmz... Judaizme, kur gyvulių aukojimas ilgą laiką buvo bendravimo su Dievu forma, yra išvystytas labai platus "žudymo žodynas" :) Taipogi reikia nepamiršti kad tai - ilgai kariavusi tauta. Todėl hebrajų kalba gali labai tiksliai išreikšti įvairius žudymo bei skerdimo niuansus.
O dėl žodymų tai... :) internete chebra rašo kas nori ir ką nori. O autoritetingi leksikonai, kurie yra ne vieną dešimtį metų sudarinėti ir tikrinti - jie kainuoja nemažus pinigus ir į internetą jų niekas nededa. Manau, kad bandant kapstytis po žodžių reikšmes, vien protestantų puslapių neužteks :) Teks siųstis iš amazonės knygutes :)))
-x-x-x-
Aš suprantu, kad Tamstai sunku atsisakyti savo idėjos :) Man irgi taip būna. Bet vis tik, jei jau norite diskutuoti moksliškai, Dekalogo argumento teks atsisakyti - Biblijos tekstas prieštarauja minčiai apie vegetarizmo įsakymą :)
:) ne, Dekalogo argumentas labai tinkamas. Paprastai ir aiškiai: "nežudyk" ("neužmuši"). Pasiliksiu prie tos pačios argumentacijos. :) O mokslas, žinia, negali duoti galutinio atsakymo. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių vartojami skirtingi žodžiai. Ką tai reiškia - ne vien logika ir teksto tyrinėjimu įmanoma suprasti, kitaip sakant, neįmanoma to suprasti tais metodais.
Šiaip daug kas, ką rašėt, sutampa su mano argumentais: ritualizuotas aukojimas nepatenka į nesankcionuoto žudymo kategoriją, todėl žodis visai kitas, jūsų minėtas šachat, kuris ir pavartotas taip pat ir žmogaus atžvilgiu. Idėja ta, kad tai daroma atsižvelgiant į Dievo valią, o ne nepriklausomai nuo jos. Kad ir kaip lingvistiškai kiekybiškai būtų išsidėliojusi įvairių terminų vartojimo praktika, gana paprasta pažvelgti kokybiškai ir paaiškinti viską: "neužmuši" - indikuojama savaime suprantama ir praktiškai dažniausiai vartojama žmogžudystės reikšmė (teisėta mirties bausmė greičiausiai nebus įvardijama ratsach), bet pasikeitus sąmonės būsenai, labai paprastai ir tiesiogiai asmens gali būti suvokiama: "užmušti juk galima ne tik žmogų, bet ir gyvūną", taigi, per "neužmuši" tokiu atveju tokiam asmeniui indikuojama bet koks neteisėtas gyvybės atėmimas.
Vis tik garsų-žodžių prasminiai aprėpties laipsniavimai bei plaukiojimai bei etimologiniai vystymai yra būdingi kalbinei praktikai. Kad ir kaip norėtume, tai niekada nėra tiksliai ir griežtai įtvirtinta, arba toks įsitvirtinimas yra tik laikinai fiksuotas konkrečiam kultūriniam kontekste, o religiją praktikuojančio žmogaus sąmonės būsenos dažniausiai pradeda radikaliai laužyti to meto gyvenamosios aplinkos fiksuotų kultūrinių kontekstų rėmus.
Pavyzdžiui, lietuviškas žodis "padvėsė", kuris atrodytų vartojamas tik gyvūnams, vis dėlto kartais su specifine nuotaika pavartojamas žmonių atžvilgiu. Labai retai. Analogiškai, tuo labiau ten kur garsai ir žodžiai pradeda sietis su metafizika, kur link dvasios vėjas kreipė, taip ir buvo vartojama įvairiais atvejais, specifinė sąmonės būsena arba nuotaika žodžiui galėjo suteikti reikšmę, kurios šiais laikais arba pagal nusistovėjusias interpretacijas jau nebeatsekame.
Bet aš suprantu, kad mokslinėje diskusijoje tai nėra labai įtikinama :)
Šnekos daug, o prasmės mažoka :)
Labai paprasta, palyginant su lietuvių kalba. Joks žmogus lietuvių kalboje nesakytų "paukštis dainuoja". Lygiai taip, joks žydas nesakytų "gyvulio žmogžudystė" :)
O jau po to galima būt įsikibus savo nuomonės keik tik norisi. Tik... norint išlikti tiesoje, reikia būti pačiam sau kritiku. Jei tik sau pataikausi, netoli tenueisi. Būna, kad kartais įsikalame sau į galvą neteisingas idėjas.
Bet jei pasirodė, kad jos neteisingos, tada stabdom save, jei nepaliekam jų ir neinam gilintis toliau.
Jei nubraukiame visus lingvistų tyrinėjimus bei jų įžvalgas, tada turime pateikti savąsias, kurios būtų nemažiau autoritetingos. Jei tokių neturime, tada arba paklūstame lingvistams, arba tampame panašūs į aną pilietį, kuris sakė: "jei faktai prieštarauja teorijai, tuo blogiau faktams" :)
Sėkmės :)
Dar ir trečias variantas yra: ne paklusti lingvistams, ir neformuoti savo autoritetingų ar neautoritetingų įžvalgų, bet sekti Reginčiųjų pėdomis. O tada jau matysis. Kažkada. Taigi, metu antrą, renkuosi trečią :)
yra tik vienas Regintysis, kuris pasakė, kad mes visi akli :)
bet... miražai visuomet vilioja :)
Regintysis vienas - Dievas. Jo tarnai vadinami reginčiaisiais, ir jie yra vienovėje su Jo valia, todėl visi jie - viena. Aklas negaliu sekti kitais aklais (lingvistais, mokslininkais ir kt.), geriau seksiu reginčiaisiais, siųstais Reginčiojo.
mhm. tai patogu. turėti savo tiesą, kurią tereikia pakišti po "regėjimo" sparnu, ir ... staiga viskas tampa teisinga, nors tam ir prieštarauja elementari logika :) Bet kam gi reikalinga logika tam kuris regi? :)
slidoka :)
Bent aš neregiu :) ir net nematau kas regi :) bet dar yra toks dalykas, kaip klausa :) Bet.., tai nereiškia, kad girdžiu balsus, kalbuosi su žaliaisias žmogeliukais ir pan. :D
Savo tiesos neturiu, nes esu ištikimas netiesai dažniausiai :) , todėl ir tenka ieškoti Tiesos, nepaisant kur rodytų mokslininkai ar kt. žmonės, neregintys jos. Patogumo maža :)
kaip smagu kad komentuojat