Pirmas › Diskusijos › Apskritas stalas › Krikščioniškas gyvenimas – tikėjimas, malda, sakramentai

Saikas. jo sąvoka, katalikiškas supratimas ir pan.

Debesiux 2011.07.12, 15:04

Laba visiems, esu naujokas kol kas, gyvenime esu ieškotojas, stebėtojas. na bet daugiau pagal poreikį eigoje taip sakant :)

Kažkaip neradau šia tema nieko forume, dėl to ir norėjau sukurti naują temą, nežinau iš tikrųjų kiek ji svarbi ir aktuali kitiems :) asmeniškai manau, kad dėl saiko nebuvimo, nesuvokimo kyla laaaabai daug problemų gyvenime. Man ir pačiam labai dažnai tenka susidurti gyvenimiškose situacijose, kada turi nuspręsti: gana jau ar dar? gerai tai ar jau blogai? kokios iš vis yra saiko ribos? nuo kurio momento teigti, kad jau turi "stabdyti" ir t.t. Gal kas galėtų pasidalinti ta tema, minčių kokių nors, būtų įdomu išgirsti :)

‹ Išpažintis Ar animacinių filmukų žiūrėjimas prieštarauja mūsų tikėjimui? ›
Prisijunk jei tau įdomu
0
Žymės:
kelmelius portretas
Užrašė kelmelius - 2011.07.12, 19:33.

Labas, debesiux.

Saikas svarbus dalykas ir daug kur reikalingas. :) Kiekvienas susiduriam su tuo, bet ne kiekvienas rimtai apie tai pagalvojam, tas atsispindi tiek asmeniniame, tiek apskritai vakarietiškos visuomenės veiksmuose. Šitai visuomenei sukurtas terminas "vartotojiška visuomenė". Man rodos, šitam termine atsispindi saiko stoka.

Saiko ribų aš tau nepasakysiu, tikriausiai nuo kiekvieno individualiai jos priklauso. Taip pat ir  apskritai apie saiką kalbėti, neišskaidžius į kažkokias sritis, yra labai platu. Bet db kas ateina į galvą, tai saikas, kuomet nekenkiu sau, nekenkiu kitiems. Tai pamatyti turbūt individualiai galimas, tai gali pamatyti ir kiti.
 

eginas portretas
Užrašė eginas - 2011.07.12, 23:25.

žinai, čiūju, kuo labiau Jėzus įtakoja tavo gyvenimą, tuo labiau tu jauti kad tu saiko nejauti. (Kalbu apie save). Lyg apyrankė "ką darytų Jėzus", kiekvieną kartą kažką bedarant verčianti tave atsigręžti ir pamąstyti, taip ir pats tikėjimas kiekvienądien. Kuo labiau esi "sugędęs", tuo labiau esi. :)

Pavyzdžiui, 7 valandas per dieną žiūrėti "Dingusius" kai kam gali pasirodyti normalu. Ypač normalu atrodo tada, kaip pats esi tame vyksme, neatsigręždamas į save, ir nepasižiūrėdamas, ale iš Jėzaus pusės. Poto sustoji, pasižiūri į save ir.. nebežiūri :) Tik gaila būna laiko, tiek daug, pradanginta :)

kelmelius portretas
Užrašė kelmelius - 2011.07.12, 23:32.

Šitas su apyranke geras. :) Ir apskritai, Jėzus turbūt geriausias saiko matas daugumai atveju.   

Debesiux portretas
Užrašė Debesiux - 2011.07.13, 08:23.

Va tas variantas del apyrankės, idomu :) gal jų galima kur įsigyti? kažkaip neteko niekur matyti.

Iiš tikrųjų vat kaip ir dėl to serialo žiūrėjimo, taip ir pas mane gyvenime panašiai, imant nuo buvimo prie kompo po keletą valandų per dieną iki pvz. kokio kas savaitgalinio alaus pagurkšnojimo su giminėmis, draugais ir pan. Štai tada, ypač po to susimąstai, kad galbūt kažko buvo perdaug, bet ko? kada perdaug, sunkiausiai tai įvertint. Sąžinė lyg ir bando kažką pasakyt, bet dažniausiai jau po laiko, paskui lyg ir viską apgalvojęs nutari pradėt kažką keisti, o paskui net nepastebi kaip vėl viskas nuo pradžių prasideda.

bralgis portretas
Užrašė bralgis - 2011.07.13, 10:03.

neveikia ta apyrankė :) pasimiršta ji.

nes iš tiesų, galiausiai prieini iki suvokimo, kad toji apyrankė negali pakeisti Šventosios Dvasios. O būtent Ji ir yra Toji, kuri ne tik primena ką Jis darytų, bet ir duoda jėgų tai daryti. Taip kad, ne apyrankės, o Šventosios Dvasios ieškot nusipirkt reikia :)))

Apie saiką Šventasis Benediktas yra kalbėjęs. Čia neblogą temą užkūrei, reiks pašnekint, gal kas parašys apie tai išsamiau...

Debesiux portretas
Užrašė Debesiux - 2011.07.13, 10:50.

tai vat, tų jėgų kažką keist kartais užtenka kuriam laikui, bet anksčiau ar vėliau vėl viskas prasideda nuo pradžių, ir tarsi gaunasi tas Sizifo akmuo, lyg ir pradedi spręst tą savo problemą, lyg ir kažkas gaunasi, pažiūrėk ir vėl nuo nulio, užknisa tas :D negi taip visą gyvenimėlį ir teks kovot su savimi, savo blogais įpročiais ir pan. ????

vistiek man daugelis problemų sueina dėl saiko ribos suvokimo. Arba dar, jei ir būna  supratimas, pažėk, kažkas ateina, kažkokios aplinkybės susiklosto link to, ko tu visai nenorėtum daryti, ar nelabai norėtum daryti. Sakysit valios stoka? Galbūt... Vienu žodžiu kuo giliau į mišką tuo daugiau medžių... Gaunasi, kad norint kažką pasiekt, turi užsidaryti, beveik nei su niekuo nebendrauti, nieko nematyti, tam, kad išvengti kitų įtakos, nepalankių aplinkybių... Valia, motyvacija, galų gale principinis nusistatymas ??? kaip tai r e a l i a i gali įtakoti tą ribos nusistatymą?

eginas portretas
Užrašė eginas - 2011.07.13, 15:57.

niekas neprasideda iš pradžių, jei tame dalyvauja ir Šventoji Dvasia. :) tas keitimosi ratas galbūt tik atrodo toks, lyg vaivotykštė iš lėktuvo, bet pasižiūrėjus iš šalies, po kiekvieno "ciklo" pasidarai grynesnis. Žinoma jei tai ne trumpalaikiai dalykai, kurie tik užeina ir praeina. Būna kartais kad ir nenori daryti. Poto kažkaip užsimanai dvigubai :)

Saiko nusistatymą, mano nuomone, realiai gali nusistatyti pats sau, kadangi esi vienintelis toks debesėlis tarp daugelio danguje, ir unikalus. Ugdyk valią, klausykis sąžinės. Ugdyk ir ją. Čia viskas kažkaip savaime. 

Laima_B portretas
Užrašė Laima_B - 2011.07.13, 16:21.

Na, tik nesusikoncentruokime į "Aš galiu!" :) retas kuris žmogus geležinės valios :) Ale, matyt, čia daugiau Dievo malonės klausimas. O kai ji yr, tada su savim pačiam vienam kovot nereik. Pakviesk Jėzų kartu su tavim skaičiuot saiko ribas :)

Na, čia mano pamąstymas toks :D

Gedas portretas
Užrašė Gedas - 2011.07.13, 21:12.

sveiki, labai graži ir aktuali tema:) ačiū:)

aš pritariu Laimos nuomonei:) kiek gi kartų esame paslydę ant tų galingų žodžių "aš galiu!" ?:) ir iš tiesų vis nemetame šitos mados:)) manau saiką ir jo ribas galime susieti su Dievo valia:) efektyvus būdas - nuolat maldoje klausti Jo, ar tai ką darau yra verta ir teisinga, ar tai darau Šventosios Dvasios vedamas:) ir žinoma dažnai sulauksime neigiamo atsakymo:) o tada belieka valios pastangos, kadangi tu jau žinai ribą, žinai, kaip vienas ar kitas poelgis tave gali paveikti(saiko neturėjimas). prasideda kova:) o kovos, deja ilgos, bet tuo pat metu ir džiuginančios, nes laimimi mūšiai:))

kelmelius portretas
Užrašė kelmelius - 2011.07.13, 23:11.

 

tų jėgų kažką keist kartais užtenka kuriam laikui, bet anksčiau ar vėliau vėl viskas prasideda nuo pradžių, ir tarsi gaunasi tas Sizifo akmuo

 

Gal ir tiesa, bet taip, man rodos, reikalai ir vyksta. Kažko imi mažinti ir tuomet to kažko jau nebėra tiek daug, kiek tai būtų, jei nebūtum mažinęs iš viso. Ane? 

Kažką kas įprasta užrišt staigiai yra sunku ir kaip sakai pradedi po kurio laiko vėl nuo pradžių. Bet šiaip metodas neblogas yra mažint po truputį. Ir apskritai, nenusiteikt, kad būtinai grįši į pirminį tašką, tai kodėl tada reikia iš vis rūpintis tuo saiku. Čia toks labai vešintis pasiteisinimas būna.

Bet verta galvot ką darai, jei suklysti vieną kart, nereiškia, kad vikskas prarasta, jei suklysti ir antrą kart, nereiškia kad viskas prarasta. Iš tiesų tam reikia valios ir apsisprendimo. Galų gale Jam svarbu pastangos, kurias įdedi.

 

 

kelmelius portretas
Užrašė kelmelius - 2011.07.13, 22:45.

Man įdomu ar negali būt suderinamas dalykas apyrankė ir Šv. Dvasia? Iš dalies juk apyrankės principas panašus, kaip ir kokio atviruko. Tau leidžia prisiminti kieno pagalbos turi prašyt. Perskaitydamas "ką darytų Jėzus?" apie tai ir pagalvoji. Aišku, tikėjimui augant jau ir apyrankės nereikia tam. :)
 

bralgis portretas
Užrašė bralgis - 2011.07.14, 10:34.

Apyrankė - tai tiesiog kita Įstatymo forma. Galbūt šiek tiek patrauklesnė, gal jaunatviškesnė. Nors... Pasižiūrėk Iš 13:9.16 - visiškai tas pat :))) Taigi - tai net ne koks nors naujas dalykas, o tiesiog gerai pamirštas senas.

Paulius gi, savo laiškuose sako aiškiai - ne Įstatymu, bet Kristaus Krauju esame išgelbėti. Taigi - ne apyrankėmis, bet gyvu santykiu su Šventąja Dvasia, kuri kiekvieną dieną vis giliau leidžia pažinti Kristų.

Nieko prieš tą apyrankę neturiu :) Tik, kiek esu bandęs, tai "neveikia" ji. Būtų gerai išgirst kitų nuomonių - gal kažkam ji visai normaliai padeda :)

dulkė portretas
Užrašė dulkė - 2011.07.14, 07:15.

Saiko jausmas - lyg kokios svarstyklės :)

Darius apibendrino: Saikas svarbus dalykas ir daug kur reikalingas... o kur nereikalingas? :)
Manau yra sričių, kur nereiktų „stabdyt arklių“, kur saiko jausmas netgi trukdo. Ar tik negali taip būti, kad susikoncentravę į grumtynes su saiko neturėjimu vienuose dalykuose, prarandame galimybę „pripildyti saiką“ kituose?
 
Tarkim, neturiu saiko valgydama ir gerdama :), jau imu nebetilpti į kelnes :) ir kuo daugiau stengiuos kovot su savo yda, tuo labiau nesiseka. Ale bet tačiau turiu gerą savybę pasirūpinti aplinkiniais :), jų ratas vis plečiasi, nes ir vienam, ir kitam vis dažniau prisireikia pagalbos... galų gale imu pastebėti, kad jau nebeturiu laiko net normaliai pavalgyti :).
 
Aišku, galėtume pasakyti, kad štai čia ir vėl pritrūko saiko - juk reikia pasirūpinti ir savimi :)
 

Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta (Lk 6,38).

 

 

Bitė portretas
Užrašė Bitė (nepatvirtina) - 2011.07.21, 10:52.

Birželio mėnesio "Artumos" žurnalo numeris skirtas būtent šiai temai - apie besotystę ir saikingumą. Žurnalo turinį galima pamatyti čia .

ille portretas
Užrašė ille - 2011.07.22, 11:34.

Saikas išsipildo, kai šalia savęs imi pastebėti kitą:) Dalintis. Tuo gėriu, kurį esi gavęs. O kitas šalia tavęs yra visada.

Aš mėgstu saldainius.:) Ir būna, kad gaunu dovanų, atrodo, tik valgyk ir džiaukis. Tada pagalvoju apie draugą, kuriam slapta galiu rinkti į dėžutę, tai ką gaunu. Dalintis. Aha, kartais tenka valią panaudot. Ir aha, dažnai nepanaudoju... :)

Ir su laiku taip. Gali prabūt įsmeigęs akis į ekraną ir su artimais net nepasisveikint.  Su sese nepažaist.

M, o dėl neigiamos kitų įtakos. Neseniai išgirdau giesmę: "Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad atsilaikytumėt prieš velnio klastas. Be paliovos budėkite, melskitės dvasioje." Kai imi pasikliaut Šventąja Dvasia, kasdien maldoje jai atsiduodamas, Ji veda. Tada nereikia slėptis, nebendraut, atsiribot, o kaip tik eini į kitą, nešdamas jam Gerąją Naujieną. Paprastu dėmesiu jo širdžiai.

Čia svarbiausia ir tavo paties širdies nusistatymas. "Ko ieškai?" :)

 

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4