raganos, joninės ir t.t.

Tai va, gana plačiai pasiskaitėm apie raganas... ačiū už labai reikalingą temą.

Mano kuklia nuomone, ŽMOGŲ, sukurtą pagal Dievo paveikslą, turėtų žeminti toks vardas. Nors ir kokie geri raganų ketinimai būtų, savo ir "pacientų" gyvybę jos visom prasmėm stato pavojun. Nors Lobačiovienės žvilgsnis ir atrodo teigiamas (galbūt todėl, kad jai rūpi žmonės), o jos pasakytuose kritikos žodžiuose : Jei kunigas būtų iš tiesų geras psichologas ir gyventų pagal įžadus, tikriausiai, mes jiems konkurencijos tikrai nesudarytume, - yra daug tiesos. Tačiau pats žmogus, o juo labiau ragana, be Dievo pagalbos negali nieko nuveikti, o atmetus Dievą (raganos, kaip skaitėm tiki savo pačių galia), jam ima vadovauti kitos jėgos.

Kodėl gi nedarius žmonėms GERO būnant ŽMOGUMI, ne ragana? Peršasi mintis, kad tai - dar ir geras versliukas šiais sunkiais pasimetimo laikais. Versliukas, manipuliuojant žmonių silpnumu ir sužeistumu. 

Iššūkis, mestas Lobačiovienės, tebūna iššūkis mums visiems, ne vien kunigams, priimu jį. Kaip rašė K. Girnius "Žmogus be Dievo", kiek krikščionybė vadovavosi meile, tiek ji buvo sėkminga. Tačiau ne kur kitur kaip krikščioniškoj Europoje radosi tokie baisumai kaip nacizmas ir komunizmas.

Laimė, šiandie ne viduramžiai ir raganų medžioklės nebus. Bet mes, krikščionys, turime pagaliau pabusti iš abejingumo ir pamatyti aplink save tuos, kuriems reikalinga pagalba, kurie išiilgę supratimo, kad jiems nereikėtų ieškoti raganų pagalbos.