katalikiško interneto smagumai :)
Ai šiaip - galvojau patylėt, bet vakar pasišnekėjau trumpai su Dalia Žemaityte (ji yra atsakinga už Evangelijos skyrelį bernardinuose.lt) ir sugalvojau, kad gal vis tik verta :)
Apie ką tie mano "nutylėtini" pasisvarstymai? Apie katalikų elgesį internete :))) Konkrečiau - apie komentavimą. Na, tai iš dalies susiję ir su kvjk.lt skelbiamu Evangelijos tekstu. Sakau "iš dalies" nes tai tebuvo mano minčių virtinės pradžia.
Labai banguoja mano mintys dėl to pas mus skelbiamo Dievo Žodžio. Aišku, tame nemažai mano karštakošiškumo :))) Bet minčių spektras banguoja maždaug nuo "išjungti, po galais, jei niekam jo nereikia" (suprask: mažai kas atsiliepia į Žodį komentaru), iki "matai, koks jis reikalingas!" (svetainės statistika rodo, kad Kasdienė Evangelija ir jos komentarai yra vienas iš dažniausiai skaitomų tekstų svetainėje). Na ir taip diena iš dienos - nuo "išjungti" iki "kaip smagu, kad yra" :)))
Maždaug taip. O vakar pliurptelėjom su Dalia ir man susišvietė klusterėti kaip yra su "bernardinais"; šiaip ar taip - populiariausia ir didžiausią auditoriją turinti katalikiška svetainė Lietuvoj.
Esmė tame, kad "bernardinai" ne per seniausiai įvedė privalomą registraciją norint komentuoti. Visai neblogas sprendimas, sakyčiau, bandant nepavirsti antru "delfiu" kuris nuo pirmojo skirtųsi tik katalikišku įpakavimu :) Na va, mano klausimas Daliai buvo labai paprastas: "ar sumažėjo komentarų po šio pakeitimo". Atsakymas buvo vienareikšmiškas "taip". Mhm.
Taigi, mano mintys kirbena toliau :)
Jau apsiraminu dėl kvjk.lt forumo - nes jei "bernardinai" prie Evangelijos, kurią priedo kasdien komentuoja bent vienas kunigas, tesulaukia vidutiniškai 3-5 komentarų, tai mums su savo svetainės apsukomis belieka džiaugtis, kad išvis kas nors ką nors brūkšteli :)))
Bet tada pabunda mano susirūpinimas dėl situacijos Lietuvoje :))) Kame šaknys? Negi nėra susivokusių katalikų? Svetainių statistika rodo ką kita. Žmonės lankosi, žmonės skaito. Kodėl tyli? Hmz...
Viena vertus - pernelyg jau aiškus kontrastas ryškėja lyginant su svetainėmis, kurios yra "šiaip" - t.y. nesusijusios su tikėjimu. Ten komentarai tiesiog kriokliais virsta :)))) Kita vertus - bandant vertinti kokybę labai greitai pasidaro aišku, kad taisyklė "jei gali nekalbėti - nekalbėk" ten visiškai negalioja. Seklu, t'sakant :) Ir netgi diskusijose viskas dažnai išvirsta į tuščią svaidymąsi žodžiais, užuot bandžius ieškoti tiesos.
Tai vat kažkaip manyje vėl pradeda viskas maišytis :))) Lyg ir reikėtų džiaugtis, kad netuščiažodžiaujam. Tačiau tuo pat metu neįmanoma pamiršti ir to fakto, kad tikėjimas pradeda augti ir tvirtėti tiktai tada, kai juo pradedama dalintis... Ne veltui jis lyginamas su vandeniu - Izraelyje yra du didieji vandens telkiniai: Galilėjos ežeras ir Negyvoji jūra. Skiriasi jie kaip diena nuo nakties. Galilėjos ežeras - gyvas, žuvingas, aplink jį pilna gyvenviečių. Negyvoji jūra - mirusi, be jokios gyvybės tiek savyje, tiek aplinkui. Visas skirtumas tame, kad Galilėjos ežere vanduo nuolat keičiasi - Jordanas jį prateka "kiaurai". O į Negyvąją jūrą jis tik atiteka ir nebeišteka. Taip ir su tikėjimu - jei tikėjime tik imama, bet neduodama, nesidalinama - tikėjimas miršta pats savyje. Virsta žiniomis.
Na taip, lyg savaime suprantama ir tai, kad tik ką pradėjęs tikėjimo kelionę žmogus dar nelabai kuo ir teturi dalintis :) Nors... Kai prisimenu Gerazos apsėstąjį - Jėzus jį išgydo, o po to neleidžia likti kartu. Išveja jį skelbti didžių Dievo darbų :) Che che che :) Ką tas žmogelis turi? - tik vieną patirtį, kad buvo išvaduotas. Ir viskas :))) Žodžiu...
Nežinau, gal iš tikro kažkokios man nežinomos priežastys?... Baimė? Na, suprasčiau - kvjk svetainėje, galbūt dėl amžiaus (nors irgi nelabai sutikčiau - paaugliai juk drąsūs iki įžūlumo?) Bet ir suaugusieji "internautai" katalikai pasižymi tylėjimo dorybe?...
Atsakomybės už savo žodžius našta? Hmz. Bet tai kur tada atsakomybės už savo tikėjimo auginimą vieta?
Žodžiu, užsivėliau :) Aišku, tikėtis, kad čia dabar visi pradės diskutuot ir aiškint kaip kas yra - hmz... b8kim realistais :) Jaučiu, kad bus "kaip visada" - tema skaitoma, o komentarų nulis :))))))) Na gerai, gerai - provokuoju :) Ale vis tiek būt smagu išgirst, kokį išmintingą žodį, gal tada ir aš apsiraminčiau, galėčiau pradėt ruoštis egzams, užuot sukęs smegenis dėl kažkokių mass-medijos problemų :)))
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Koks šaunus pamąstymas! :) Vat vat, vietos diskusijoms pilna, bet nėra, kas diskutuotų :)
Kažkaip, mano asmenine nuomone, Lietuvoj šiaip yra problema su nuomonės reiškimu. Šitoj vietoj kažkaip norėtųsi labai skatinti jaunimėlį: TIKRAI yra žmonių, kuriems jūsų nuomonė įdomi, ir labai svarbu, kad nebijotumėt ją reikšti. Nes jei jūs tylėsit, kas kalbės? Čia visoms gyvenimo sritims taikoma. Pradedant tyla mokykloj mokytojui uždavus klausimą, baigiant nuomonės reiškimu visuomenėj svarbiais klausimais. Matom šią problemą universitete... Visiška švietimo sistemos klaida. Ir, kas blogiausia, kartais net problema šeimoje... :/
Kita vertus, visad išlieka ir mūsų, reaguojančių į kito nuomonę problema... M? :)
Tylėjimas ties Evangelija... Na, ar visad būna lengva komentuoti..? Kartais baisu, nes nežinai, ar tai, ką pasakysi, bus tinkama :) O čia gi ne šiaip koks tekstas. Dievo žodis. :)) Paradoksas: paprastus tekstus ne visi skaitom ir nebūtina apie juos turėt savo nuomonę... O čia gi žinia visiems iki vieno.
Taigis, atrodytų priežasčių gali būti daug, pradedant mažute baime, baigiant laiko stoka. Aišku, didžioji dalis priežasčių gali būti prisigalvotos. Bet, mano nuomone, natūralu, kad komentarų mažai, kalbant apie Lietuvos internetinę spaudą ('mass-media'? ;)) ). Juk ko norėt, kai pas mus, Lietuvėlėj, ir šiaip mažai žmonių, kurie nebijo pasisakyt esą tikintys. Manau, pas mus dar nėra išsivysčiusio įpročio (tarkim.. nelabai šis žodis čia tinka) net šnekėt apie tikėjimo klausimus (kartais net jei žmogus ir tikintis...). Manau, pamažu... VAt, manau, šitas puslapiukas, beje, ir yra vienas iš geriausių būdų skatinti kalbėti tikėjimo klausimais! Taip sakant, tikėjimo ir jo skelbimo kultūros ugdymas :) Už ką ir dėkoju Tau :)
PS. Pamiršau prirašyt. JOKIŲ TRYNIMŲ! Reikia... Būtina... :)
hm.mano nuomonė apie komentarus gana paprasta..dažniausiai nemokame,o gal ir nenorime dalintis.čia didžioji problema.o tuo labiau dalintis su ne visai pažįstamais.sunku...aišku,dar galime teisintis ir kitkuo.pvz:nežinau ar teisingai suvokiu Žodį,nežinau kokia kitų nuomonė,svyruoju tikėjime ir apskritai Šventraščio skaityme.bet nuoširdžiai manau,kad čia bėgimas.
p.s.žmones gali slėgti internetinė erdvė:)
"teisintis..." :) Kad gi nekaltina niekas (kol kas) :))))
o dėl slėgimo tai nelabai sutinku. Kitur ji neslegia, tik katalikybėj? :) Nea, čia kažkas kitko...
Mėginimas yra Dievo pažinimas. :) good luck :)
nepasitikėjimas savo nuomone.
:)
lengvai gydomas sveiko protavimo dozėmis :)))
jei matai, kad niekas tavo nuomonės nededa į šuns dienas, dargi priešingai - ja džiaugiasi, tada darosi aišku, kad tas nepasitikėjimas yra muilaburbulis :)))
ir tie muilaburbuliai, kaip tu sakai, yra baisiai patogūs. :)
na taip, dar priedo akis graužia, kai sprogsta...
tenka sutikti - tas kuris nedirba, tas ir neklysta. Lygtai.
bet šitaip save skriausti? Juk tai - liliputo likimas. Sakyč, jei tai ištinka kaip susiklosčiusi situacija ir nėra galimybės išvengti - tada taip. Bet pačiam užsidaryti tame?... Nenuoseklu. Neatlaiko net menkiausio protelio paskersvėjavimo.
tarsi Putino margi sakalai nusikapotų sau sparnus, kad kartais nesugalvotų pakilti iš vylingų žemės sapnų.
na taip - stipriai čia kalbu, nepriimk asmeniškai. Tikrai nepriimk. Tiesiog - tie muilaburbuliai tokie pasiutę - tik iš arti sprogdinasi - iš Jeruzalės pūsk nepūtęs - nepasieksi :))) Tai ir pučiui todėl kur pakliūva :))
na ir ką sakyt po to komentaro? nėr ką.
:)
na jau... galima sakyt pvz.:
"Visai įdomus požiūris. Bet tai - tik tavo nuomonė. O man patinka mano burbulai". Ir po to dar pridėti veiduką:
:P
:))))))) gerai, einu liūlia... rytoj visa diena universiteto nepatogioj kėdėj bus... reik moraliai ruoštis :)
labos, Ievuže. Pats ilgiausias mūsų pokalbis nuo vasaros :)))))
kad man nepatinka tokie burbulai. :) tai nėr dėl ko ir ginčytis.
+
Negaliu kalbėt už visus, bet Dievo žodžio komentavimas kai kuriems yra labai intymus procesas! Jei yra noras, nuostabu, tegu komentuoja, bet jei nekomentuoja, ar reikėtų versti ir paskiau liūdėti, jei ir to nedaro? Siūlau nenusiminti broli Algi, laikyk egzaminus ir atiduok tą rūpestėlį gerajam Dievuliui. O aš eisiu už jus visus melstis.
:) Kaip čia ko nors nesunervinus...:) Jei kam pataikysiu į dešimtuką, nepykit, netyčia bus:)
Pastebėjau, o vėliau ir perskaičiau protingose knygose, kad dalintis saugiai, tik su tais, kuriais pasitikiu, lengva ir malonu. Bet to nepakanka, kai noriu auginti savo tikėjimą. Vis dėlto turiu peržengti savo baimes, savo nepasitikėjimus, "suskilti", kad į mane pradėtų tekėti malonė. Nes patogumas, konformizmas manęs neaugina. Ir ne tik manęs, bet ir mano nepažįstamo draugo, kuris laukia mano žodžio, mano pasidalijimo. Nes niekada negali žinoti, kas vyksta kito širdyje. Nieko negali žinoti. Galvoji, kad jis šaiposi iš mano kvailumo? Kad jis nesupranta mano širdies dejonės? Bet tu negali to žinoti! Gal tas nepažįstamasis laukia ir tavo neištartas žodis užkirto kelią jo atsivertimui.
Todėl peržengti baimes ir nepasitikėjimą tikrai verta. Dėl savęs ir dėl kito.
Yra tokia labai graži Motinos Teresės malda, kurią užrašiau į dienoraštį. Ji ir moko, ir padeda įveikti baimes :)
Man rūpi kita šios situacijos pusė. Kaip ir kiek svetainė gali užtikrinti saugumą. Faktas, kad katalikiškose interneto erdvėse šiek tiek mažiau anonimiškumo, todėl ir drąsos peržengti savo baimes reikia daugiau.
Taipogi nereikia toli ieškoti - užtenka į save pasižiūrėti ir aiškiai matosi ta saldi pagunda: "tgu kiti daro, o aš, jei patiks, prisidėsiu" :)
Tokių pasidairymų galima surašyt milijoną. Tačiau norisi visa tai kažkaip talpinti į sąryšį su pačios svetainės veidu - kaip galime vienas kitam padėti, paskatinti. Jau aišku, kad prievarta - ne priemonė. Na, ir pradeda rikiuotis klaustukai...
Jei galima, pasakysiu aš irgi kai ką. Evangelijos komentaras, sakot. Oho. Čia , brolyti, tau ne paprastą tekstą komentuoti. Man rodos, pirmiausia Šventraščio komentaras prasideda nuo maldos. Apskritai visam skaitymui ištraukos reikia daug laiko, kurio taip dažnai trūksta arba bent jau sau visad leidi galvot, kad trūksta. Tik tada, kai Jėzaus žodžiai įsibrauna ir paliečia širdį, gali dalintis su kitais. Man dažnai būna, kad įsijungiu šitą puslapį, perskaitau Evangeliją ir tuo viskas baigta. A a. Galbūt sakau šitai sau, tačiau "sustok, Vidma, ir paklausyk, ką Dievas sako tau per šitą elekroninę dėžutę. "Tikėk ir melskis Mano Žodžiais, o tai, ką tau duodu per Raštą, dalinkis su visais." Bet, Jėzau, jei parašysiu tik tai, kas man buvo gražu? Ar per tai Tu kalbėsi? Jei nesuprasiu Tavo Žodžio?"
Nenoriu pasakyt, kad visi nesimeldžia Šventraščiu. Nea. Bet aš tikrai retai tai darau. Todėl galbūt šita laiko radimo maldai, Evangelijos skaitymo problema būdinga tik man? Nežinau.
Kažkaip jaučiu, kad nukrypstu aš nuo šios temos, bet man tas komentavimas kelia klausimų, pvz. ar galiu, ar verta dalintis visomis mintimis, kurios kyla perskaičius Evangeliją, ar verta rašyti tai, kas buvo gražu, ar galima rašyti tai, su kuo asocijuojasi man dienos Evangelija? Ir man kažkaip čia atmintin iškyla Lectio Divina. Galbūt išėjus visą šitą mokyklą atsiranda daugiau minčių, ką gali pasakyti apie Dievo Žodį? Ar šitas faktorius svarbus?
Dabar išreikšiu manyje tūnantį muilo burbulą, bet.... Čia mano pirmas komentaras ir tikriausiai ne labai į temą, todėl nepykit ir stipriai nesijuokit. Nežinau, kas čia mane įkvėpė pasisakyt, gal tai, kad dabar ruošiuos Krikščionybės egzaminui? : ) Oi kaip drebėjau, kol viską čia parašiau.
jei zinau ir nieko nedarau vadinasi nezinau.Gal reiketu tiesig pradeti.
Vidma :)))))))))) eik tu sau :))))))))))
nu ir pavarei tu čia :))))))
net atsispausdinau :)) Liuuuks.... matyt ilgai nokai, kad šitaip prinokai :) bravo. Labai džiaugiuos :) Aš gal tik labai trumpai atsiliepsiu į tai ką pasakei:
vienas iš senolių yra pasakęs -
"Dievo Žodis auga kartu su tuo, kuris jį skaito"
Niekas juk nereikalauja literatūros kūrinių. Ir juolab - niekas nevertina :) Bet tikslas yra išmokti dalintis tuo ką Dievas mums duoda. Juk nė vienam neapreiškia visos tiesos. Išdalina gabaliukais. Kuo daugiau gabaliukų po Evangelija sunešame - tuo pilnesnis paveikslas susidėlioja. Kaip ir ta mozaika šiandien... Patys gabaliukai visai neišvaizdūs - paprastučiai. Bet kartu - ohoho :)
Dar atsimenu kažkada man dramblį stovykloj nupaišei. Tai buvo toks "virtualus" dramblys, nes ten daugybėje susipynusių linijų jis kažkaip išryškėjo netikėtai. Taip ir mūsų komentaruose - jei atsiliepiame - juose kaip gijose ryškėja Jėzaus veidas: toks gyvas, priartintas, įkūnytas šiandienoje.
Drąsos :)
labai džiaugiuos šituo tavo pratrūkimu :)))))
"ar galiu" gali
"ar verta dalintis visomis mintimis, kurios kyla perskaičius Evangeliją" aišku verta, tuo pati pasikartoji, nors tai galbūt senų seniausiai žinoma, bet tai vistiek sėda tavyje. Ir jei pasirinkai kelią su Juo širdyje, prisiminti Jį yra gut. kas dar labai svarbu,bendrystė, tu savo pastebėjimu padedi ir kitiems, tame komentare nėra MANO ir KITU komentarai, ten yra MŪSŲ komentarai, bent aš taip pagalvojau. Ir parodymas, kad kažkas tave kabino visada bus paskatinimas ir kitam.
"ar verta rašyti tai, kas buvo gražu" labai verta, manau, Jam labai patinka kada mes GROŽIMĖS Juo ar Jo žodžiu.
"ar galima rašyti tai, su kuo asocijuojasi man dienos Evangelija?" be abejo galima. Nuo mažiausių dalykų iki grandiozikos.:D
kažkaip visgi FYSNA :) kai žmonės nelieka abejingi, Ačiū už komentarą.
Čia šeip..
Perskaičiau šiandie interviu su Petru Kimbriu (buvęs katalikiško žurnalo "Naujasis Židinys - Aidai" redaktorius) ir pat sau gavau porą atsakymų :)
a) jis sako: "Vakarų ekspertai, padėję lavintis Lietuvos katalikų žiniasklaidos entuziastams, perspėdavo nepasikliauti vien redakciją pasiekiančiais laiškais, nes visame pasaulyje juos dažniausiai rašo labai apibrėžtos kategorijos skaitytojai, būtent į pensiją išėję mokytojai". Tai mane veda prie minties, kad ko gero ir internete pasisakantys žmonės yra tam tikra atitinkamas savybes turinti grupė. Norėti, kad visi kažką darytų - neįmanoma.
b) apie bendravimą bei informaciją internete: "Juk šiandien taip paplitę elektroniniai laiškai minimalistiniai, neretai vien perteikiantys įspūdį, minimalią informaciją. Jei keičiamės tik interneto nuorodomis, neturėsime progos išprovokuoti diskusiją, ypač jei kas labiau linkęs reikšti mintis žodžiu, o ne raštu. Internete pėdsaką palikti gali tik tas, kuris pajėgia rašyti…" Irgi labai taiklu. Reikšti savo mintį žodžiu, matant, jog esi svarbus savo pašnekovui yra vienas dalykas. Išspjauti savo požiūrį į internetinę "tuštumą" - ne taip lengva. Reikia tam tikrų įgūdžių...
Žodžiu - baisiai įdomu man :)))
Ir dar, sugalvojau, kad gal verta pradėt galvoti apie katalikiškų žurnalų prenumeratą kvjk filialams m? Man rodos būtų liuks :)))
Komentaras truputį ne į temą (iš serijos, pasijuokime drauge :)) po egzamino gal išsamiau šį tą parašysiu...): "į pensiją išėję mokytojai"... Gal vertėtų susirūpint ir aprimt komentuot :)) Turint omeny tendenciją, kad daugiausiai Laimų (kiek jų pažįstu) yra mokytojos :))
man atrodo, kad reiktų ten į tekstą atidžiau įsiskaityt - į pensiją išėjusius mokytojus jis pamini labai pagarbiai, anaiptol nekritikuodamas ir neironizuodamas :)
Na va.. Suprantu, kad neironizuodamas :) aš ir nieko blogo jų atžvilgiu neturiu omeny, gal greičiau save lengvai ironizuoju :) O taip pat tai kiek rišasi su mintim, kurią norėjau pasakyti :) Tai kadangi dabar tikrai neprisėsiu išsamaus komentaro parašyt, tai bent dalelę jo išreikšiu.
Kažkaip verčia susimąstyt, kad tik tam tikra dalis visuomenės komentuoja internetinėje erdvėje. Turint omeny, kiek laiko užima straipsnio perskaitymas IR dar pakomentavimas, kartais susimąstai ar turi tam laiko. Tiksliau, aišku čia ne katalikiškų erdvių klausimais, ar verta skirti tam laiko. :) O mano komentaras čia susijęs va kokiais ryšiais: iš tiesų kartais pakomentuodama kur nors internetinėje erdvėje, jaučiu tokį savotišką dviprasmišką jausmą - lyg skirčiau visą savo laiką ir mintis šiam didžiajam laiko eikvotojui - kompiuteriui :) Tai ir prisiskyriau save į lentynėlę... Mokytojų - nes mėgstu pamoralizuot, ir pensininkų - nes, atrodo, laiko kaip išėjus pensijon (žinau, čia stereotipas :) netinkamas pavyzdys. už tai atsiprašau) ... nieko daugiau nedarau, tik prie ekrano sėdžiu :/ Na gerai, daugiau nei pusę to laiko mokslo ar darbo tikslais, bet vis viena... :)
Pagalvoji kartais taip ir žiūri, kad išaudi štai kokią mintį: dažnai sunku rasti konkrečių ir kartu išsamių, aiškių ir (yapč!) pozityviai nuteikiančių komentarų, nes kartais tam žmonės neturi laiko... :) O kartais, susidurdamas su mase kritikos, kai išreiški nors kiek pozityvesnę mintį, prarandi entuziazmą komentuoti. Vis viena, atrodo, nenukris į dirvą geras žodis... Aišku, niekad nežinai, kas skaito internetinėj erdvėj tavo mintis. Gal kam jos padeda... :)
:)) atsakant į tavo išsakytas mintis ir visiems mums: kas už - kurti šioje erdvėje gyvą bendravimą!?
įdomu:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-11-30-jean-michel-di-falco-
leandri-baznycios-stiprybe-ir-silpnumas-interneto-pasaulyje/36207
"Minėtame dokumente kunigai veikiau yra raginami suburti aplink save kompetentingų pasauliečių ratą, kurie kurtų parapijos ar judėjimų interneto svetaines. Tai kvietimas bendradarbiauti, kvietimas eiti kartu su pasauliečiais, kurie imasi evangelizacijos per internetą. Kunigai yra raginami ieškoti būdų, kaip padėti internautams atskirti, kurios svetainės yra tikrai katalikiškos, o kurios tik taip atrodo."
jėga :)))) pagaliau :)
Katalikiškų žurnalų prenumeratos? O.o kažkas įdomaus būtų. :)
kaip visad iššauni kokį netikėtumą. :D