Pirmas › Diskusijos › Apskritas stalas › Kasdienė Evangelija

Kasdienė Evangelija (Mt 5,43–48)

Gintas 2010.02.26, 21:25

  
Jėzus kalbėjo:
   
„Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: 'Mylėk savo artimą' ir neapkęsk priešo.
   
O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.
   
Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, ką gi užsitarnaujate? Argi taip nesielgia ir muitininkai? Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, ką gi ypatingo nuveikiate? Argi to nedaro ir pagonys?
   
Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.

kiti dienos skaitiniai: Įst 26,16–19; Ps 119

‹ Kasdienė Evangelija (Lk 9,28–36) Kasdienė Evangelija (Mt 7,7-12) ›
Prisijunk jei tau įdomu
1
Žymės:
bralgis portretas
bralgis 2010.02.27, 11:29 rašė

Reikia jausti ribas provokuojant žmogų. Nes pagaliau ateina momentas kai žmogus sako: "galiu gyventi ir be to".

Jėzus irgi mėgsta provokacijas. Šiandieniai "ką gi užsitarnaujate", "ką gi ypatingo nuveikiate" - tai tas nuolatinis Jėzaus stūmimas, Jo svaidymasis iššūkiais skatinant žengti vis tolyn ir gilyn.

Argi tai nepradeda varginti? Aišku, kad pradeda. Bet va čia, man rodos, ir prasideda šiandienos Evangelijos įdomumas. Kiekvienas kuris meta iššūkį, arba provokuoja, turi turėti kažkokį kozirį - kažką, kas žmogui brangu, dėl ko žmogus ryžtųsi peržengti savo patogumus ir pradėti elgtis "ypatingai".

Taigi vat... dėl ko mes visa tai darome?...

Ir kai atkrentame, tai ne todėl atkrentame, kad esame per silpni, arba neverti arba dar kaip nors "netinkami". Tiesiog pametame iš akių tikslą. Ir todėl pasiklystame. Bet tai jokiu būdu ne silpnumas. Tai - kažkokios rūšies egoistinis užmaršumas, kai leidžiu sau pamiršti, jog tikrai laimingas esu tik tada kai esu dėl kito. Ir pradedu ieškoti patogumo sau - sveikinti tik savo brolius, mylėti tik tuos kurie mane myli ir galų gale netgi Dievą laikyti tobulu tik tiek, kiek pats esu tobulas...

ruta_ portretas
ruta_ 2010.02.27, 12:33 rašė

Pasaulis šiandien pasirėmęs egoizmu. Nors man atrodo , jog gyvenimas " for fun " yra betikslis, nes nereikalauja nei atsakomybės ,nei rūpesčio kitais...  Toks gyvenimas  neišmoko mylėti kitų..Ir tai tikrai ne silpnumas ir ne nemokėjimas .. tai greičiau tinginystė.  Bet kaip Mancijus sakė :"Kas per greit žengia, veikiai turės grįžti ".  Tikiuosi,kad yra bent 20 procentų žmonių ,kurie  sugeba atsigręžti į kitus  , suvokia  ir pavargsta nuo egoistiško gyvenimo, tačiau ar nebūna per vėlu susigrąžinti artimus žmones...?

 Laimingas esu tik tada ,kai esu dėl kito. -super :)

aurritta portretas
aurritta 2010.02.27, 17:46 rašė

tam,kad mokėtume mylėti,kad mokėtume pastebėti visus,tam,kad jaustumėmės laimingi. ko reikia? tik per laimę,per Grožį (Kristų) atsiveria akys žvelgti. mes nuolat skundžiamės,esam nepatenkinti ir būna dienų,kad kiti mums tik trukdo ir t.t. ir dėl viso šito mums atrodo,kad gyvenimas nevertas būti gyvenimu.

ką turime daryti,kad abejonės išnyktų? turime savęs paklausti: "kur Tu esi? kur esi dabar? Tas,kuris sakei: "Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas". Kur Tu esi?"

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4