Kasdienė Evangelija (Mt 19,3-12)

Šv. Poncijonas, popiežius ir šv. Ipolitas, kunigas, kankiniai

  
Pas Jėzų atėjo fariziejai. Spęsdami pinkles, jie paklausė: „Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti žmoną?“
   
Jis atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių „sutvėrė žmones kaip vyrą ir moterį“ ir pasakė: „Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu“. Vadinasi, jau yra nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneišskiria“.
   
Tada jie klausė: „O kodėl Mozė liepė duoti skyrybų raštą, atleidžiant žmoną?“
   
Jis atsakė: „Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo. Bet pradžioje taip nebuvo. Taigi aš jums sakau: kas atleidžia žmoną, jei ne ištvirkavimo atveju, ir veda kitą, svetimauja“.
   
Tuomet mokiniai sakė: „Jei tokie vyro ir žmonos reikalai, tai neverta vesti“.
   
Jėzus atsakė: „Ne visi išmano tuos žodžius, o tik tie, kuriems duota išmanyti. Nes yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl dangaus karalystės.
   
Kas pajėgia išmanyti, teišmano“.

kiti dienos skaitiniai: Ez 16,3-15.60.63; Iz 12,2-6

Laima_B portretas

Skaitau ir toks pyktis suėmė, nu negaliu. Taip "šiuolaikiškai" skamba tas:  „Jei tokie vyro ir žmonos reikalai, tai neverta vesti“ Ir liūdnumas tame, kad jei pagalvotum apie Jėzaus ir Bažnyčios kaip Sužadėtinių palyginimą, tai šitam irgi "pritaikoma?" Toks liūdesys apima, kad žmogaus širdis tokia kieta ir greita vengti bet kokio įsipareigojimo. Kai ko reikia - tai spartus imti, sakydamas, kad oj tai čia natūralu. O kai įsipareigot...? Žinau žinau, krislas ir rąstas. Bet vis tiek liūdna.

Kažkaip šiek tiek ironiškai ir griežtai nuskambėjo tas Jėzaus "Kas pajėgia išmanyti, teišmano". Kaip gražu, kaip gražu, Jėzau... :) Teišmano.

ille portretas

reto grožio pirmas skaitinys...:)

Žmogus. Ir Dievo gailestingumas mus nuvalantis, patepantis, aprengiantis. Jis pats tapo Žmogumi, leido save nukankinti, sukruvinti, perverti, kad nuplautų tautas.

Viešpatie, neduok man pamiršti, kiek gero esi mums padaręs!!! Tu mane radai, nuvalei, patepei. Tu - mano Karalius, uždengęs savo Žodžiu mano žaizdas.

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4