Kasdienė Evangelija (Mk 7, 14–23)
Šv. Jeronimas Emilijanas
Sušaukęs minią, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite: nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina“.
Kai sugrįžo nuo minios į namus, jo mokiniai ėmė klausinėti apie palyginimą. Jis sako: „Nejaugi ir jūs nieko nesupratote? Argi neaišku jums, kad visa, kas ateina į žmogų iš lauko, negali jo suteršti, nes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan?“ (Taip jis paskelbia visus valgius esant švarius).
Jis dar pasakė: „Žmogų suteršia vien tai, kas iš jo išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų“.
Kiti skaitiniai: 1 Kar 10, 1–10; Ps 36, 5–6. 30–31. 39–40.
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
balzamo pripildai širdį mano, Karaliau. kaip niekas kitas, nes nėra nieko kito. Nes Tu esi Karalius. Tavo vardas - palieti kvepalai.
iš Tavęs visa, kas tikra, kas gera, kas šviesu.
Ir kaip aš trupinius Tavo man teikiamo džiaugsmo tebarstau. O galėčiau duonos kepalus dalint, kaip mokiniai padaugintą duoną.
žiūrėti į Tave. Ir dalinti Tavo duoną - meilę, darbais, duok man Viešpatie. Ir pasigailėk manęs nusidėjėlės.