Kasdienė Evangelija (Mk 6,30–34)

Šv. Paulius Mikis ir jo draugai

Apaštalai susirinko pas Jėzų ir apsakė jam visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę. O jis tarė jiems: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“. Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo kada nė pavalgyti.
   
Taigi jie išplaukė valtimi į negyvenamą nuošalią vietą. Žmonės pastebėjo juos išplaukiant, ir daugelis tai sužinojo. Iš visų miestų žmonės subėgo tenai pėsti ir netgi pralenkė mokinius.
   
Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos ilgai mokyti.

kiti dienos skaitiniai: 1Kar 3,4–13; Ps 119

bralgis portretas

penkias dienas malėmės aplink Genezareto ežerą... oi, kaip Evangelija pradeda kalbėti, kai matai tuos miestelius priešais save. Todėl labai įdomiai man skamba tas pasakymas apie "negyvenamą vietą", turint omeny tai, jog Genezareto ežeras yra visos tos vietovės gyvybės šaltinis, todėl jo krantas tiesiog nusėtas kaimais ir kaimeliais...

Šiaip... man tai primena kunigo Zdebskio sugebėjimą atlikti rekolekcijas "kur papuolė" - netgi būnant apsuptam žmonių, sunkumų, iššūkių. Išeiti į dykumą su Dievu. Pailsėti.

dovile portretas

net nežinau kiek galiu, nes mano galėjimas. tai tarsi mano noras. Jo noras. ir tikrai dažnai suabejoju tuo, jei nori tai ir gali. gal dar jauna. dar nemoku ramiai savy išnešioti pradžios, nebaimės eiti. ir net pralenkti. pasitikti. išsiilgti taip, kad visa susilietų į vieną tašką, ten kur pasibaigiu. ir vėl prasidedu.

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4