Kasdienė Evangelija (Mk 3, 22-30)

tingėdamas mokytis "pralėkiau" internetu, nes nujaučiau, kad ten bus nesąmonių prirašyta... ir - akurat :) vieną radau tokį, kad net nusikvatojau :)))

"<...> Can a Believer Commit the Unforgivable Sin? No.

A believer cannot commit the unforgivable sin. How can someone who has been born again (John 3:7), made a new creation (2 Cor. 5:17), and received eternal life (John 10:27-28) actually commit the unforgivable sin? He cannot.

There is no biblical support for a believer committing this sin. It just hasn't happened.

Also, if you are worried that you may have committed the sin and can't be forgiven, then don't be concerned. If you are worrying about it, then you haven't committed it. If you are worried about it, then that is a sign that you have not committed it. If you had, you wouldn't be concerned."

Tobuli argumentai :))) Maždaug: "jei tau sąžinė kažką sako, reiškia to nėra" :)

Na, o dabar laikykitės... bus traktatas :)))

-x-x-x-

Pirmiausia - kas yra tos neatleidžiamos nuodėmės „turinys“? Mes tą žodį verčiame „piktžodžiavimas“. Panardykim po graikų kalbą :)

Žodis yra „blas-phemia“, jis yra priešingybė kitam, mums labiau pažįstamam žodžiui: „eu-phemia“. Pastebėkime charakteringą „eu-“ kuris reiškia „geras, linksmas“ – sutinkame jį žodyje „eu-angelion“. Pažįstantiems graikų kalbą reikšmingas taipogi ir veiksmažodis „phemi“. Jį galėtume versti kaip „byloti“, nes šis žodis, atrodo, yra šiek tiek stipresnis už paprastą „kalbėti“. Jame telpa ir tam tikra „(pa)tvirtinti/teigti“ gaidelė. Juolab, kad galime prisiminti terminą „pheme“ –naujiena, pranešimas.

„Euphemia“ (žr. eufemizmas) yra būdas gražiai išsireikšti apie dalykus, kurie nebūtinai yra gražūs. Pora pavyzdžių: sakome ne „pavėlavo“, bet „pakeitė atvykimo grafiką“; sakome ne „kakoja“, bet „lengvinasi/tuštinasi“ ir t.t.

Tokiu atveju „blasphemia“ (blasfemizmas) yra būdas apie tuos pačius dalykus, apie kuriuos eufemizmas kalba gražiai, kalbėti (su svoriu, t.y. teigti, byloti) bjauriai. Nelabai aiški pirmosios žodžio dalies „blas-“ kilmė. Ji siejama su veiksmažodžiu „blapto“ – žeisti, žaloti.

Tokiu atveju žodis kartu išreiškia ne tik kažką apie patį dalyką, bet ir kalbėtojo nuostatą to dalyko atžvilgiu. Sutinkamos bent trys tokio kalbėjimo prasmės: a) (tyčinis?) netinkamų žodžių vartojimas; b) kalbant apie asmenis (atsiminkime, kad kalbėdami apie Artimuosius Rytus esame visuomenėse, kuriose garbė/gėda buvo kur kas labiau akcentuojama nei šiandien Lietuvoj) – stipriausia išjuokimo forma, stipresnė už „nekęsti, keikti, plūsti“ ir pan.; c) kalbant apie Dievą – tai kalbėjimas neigiant Jo dieviškumą, arba niekinantis abejojimas Jo galia (2Kar 19:4, 6:22).

Taigi, turėtume kalbėti apie arogantišką ir nepagarbų žmogų kuris (ypač NT) neigia Dievo dieviškumą.

Čia neišvengiamai turėjo kilti konfliktas, nes žydai (visai pagrįstai!) teigė, kad Jėzus daro „blasphemia“ sakydamasis esąs Dievo Sūnus (o tai reiškia – lygus Dievui, o tai reiškia – Dievas); žr. Jn 10:33-36. Reikia pažymėti, kad būtent „blasphemia“ žydų supratimu ir padarė įmanomą Jėzaus mirties nuosprendį – žr. Mk 14:64, Mt 26:65.

Kita vertus, Jėzus sako, kad tie, kurie vadina Šventąją Dvasią „netyrąja dvasia“ (o tai reiškia – lygia demonui, o tai reiškia - velniui) – daro „blasphemia“; žr. Mk 3:28-29. Lygiai taip kareivių tyčiojimasis iš Jėzaus kaip pranašo (Lk 22:25-26), bei kartu su Jėzumi nukryžiuotojo ironija (Lk 23:39) yra „blasphemia“.

Be to ir krikščionis nėra apsaugotas nuo įpuolimo į „blasphemia“ – žr. 2Pt 2:2, Rom 3:8. Dar daugiau – „blasphemia“ tai nebūtinai žodžiai. Ji gali pasireikšti ir veiksmais – žr. 1Tim 6:1, Jok 2:7, Rom 2:24, Tit 2:5.

-x-x-x-

Taigi, aptarus visa tai kas pasakyta aukščiau, galime eiti prie Jėzaus žodžių.

Manau, kad iš konteksto akivaizdu, kad Jėzus veikia ne savo, bet Tėvo galia, per Šventąją Dvasią. Šitas lyg ir suprantama NT kontekste, ir to aiškinti lyg nebereikia.

Jėzui besipriešinantieji atvirai tyčiojasi (arba yra nuoširdžiai susirūpinę – to nežinome) iš Jėzaus daromų stebuklų ir sako: „Jis tai daro su velnio pagalba“.

Čia reikėtų suprasti ką toks pasakymas reiškia. Tai, kad Jėzus daro kažką su kieno nors pagalba, reiškia, kad yra Kažkas kam Jėzus paklūsta, kieno Valią Jis vykdo, iš ko gauna galią daryti tai ką daro.

Taigi, pasakymas: „darai tai su velnio pagalba“ reikštų – „Dievas, kurį Tu sakai esant Tėvu, yra velnias; ir Šventoji Dvasia, kurios galia Tu sakaisi darąs stebuklus, yra velnias“.

Taigi, kalbant apie Šventąją Dvasią, toks pasakymas reiškia visišką Galios, kuria Dievas gelbsti nusidėjėlius, atmetimą. Dievas veikia per Jėzų Šventosios Dvasios galia, kad išgelbėtų žmogų iš nuodėmės. O žmogus, užsikietindamas atsisakyme priimti šį Dievo veikimo būdą, atmeta jį kaip „velnią“ (toks gana „pamaldus“ nusimuilinimas – maždaug: „nesusidedu su Dievo priešais“).

Ir čia Jėzus sako:

Tas kuris sąmoningai ir piktavališkai nusigręžia nuo gelbstinčios Dievo ir Jo malonės (t.y. atmeta Šventąją Dvasią ir Jos veikimą) – nebus išgelbėtas. T.y. negali būti išgelbėtas tik tasai, kuris sąmoningai atsisako atleidimo.