Kasdienė Evangelija (Lk 5,33-39)
Šv. Grigalius Didysis, popiežius, Bažnyčios mokytojas
Fariziejai ir Rašto aiškintojai sakė Jėzui: „Jono mokiniai dažnai pasninkauja ir kalba maldas, taip pat ir fariziejų mokiniai, o tavieji valgo sau ir geria“.
Jėzus jiems atsakė: „Argi galite versti pasninkauti vestuvių svečius, kol jų tarpe yra jaunikis? Ateis dienos, kai jaunasis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus“.
Jėzus dar pasakė jiems palyginimą: „Niekas neplėšia lopo iš naujo apsiausto ir nesiuva jo ant seno. Kitaip ir naująjį jis suplėšytų, ir senajam netiktų lopas iš naujojo.
Taipogi niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Jaunas vynas suplėšytų vynmaišius, pats ištekėtų, ir vynmaišiai niekais nueitų. Jauną vyną reikia pilti į naujus vynmaišius. Ir niekas, gėręs seno vyno, nenori jauno; jis sako: „Senasis geresnis!“
kiti dienos skaitiniai: 1Kor 4,1-5; Ps 37
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Man kažkodėl užsisuko mintys apie katalikų ir protestantų santykius :))) pamenu, kai tik Lietuvoje atsirado tokie judėjimai, kaip Tikėjimo žodis, daugelis tradicinių katalikų niekaip negalėjo jų priimti, burbėjo kaip tie fariziejai. Bet Dievo ieškančius žmones protestantai greit patraukė, nes turėjo to jauno vyno.
Gi vėliau prasidėjo atvirkštinis procesas - pirmosios meilės įkarštis nuslopo, kai kam net vynmaišiai suplyšo (pažįstu žmonių ne tik kad iš ten išėjusių, bet jau niekuo nebetikinčių, ik savimi), o daugelis grįžo pas katalikus, nes pastovėjęs vynas, Senasis - geresnis!
Tikėjimo žodžio pradžia buvo neitin gera, jei taip galima pasakyt. Man rodos ne be reikalo jie buvo netapatinami su protestantais, o buvo laikomi sekta. Dabar, ačiū Dievui, viskas labai stipriai pasikeitę :) Mano giminėj yr žmonių priklausančių Tikėjimo žodžiui, tai matėm savom akim :)
:) tiesą sakant nelabai gerai žinau, kas ten tada vyko, bet kad išalkusius žmones jie savo degimu patraukdavo, tai faktas, ir tai ne tik apie Tikėjimo žodžio bažnyčią šnekant, o apie visus protestantus. Tuo tarpu katalikai buvo gerai užsikonservavę ir savo džiaugsmo niekam nerodė. Gal ir gerai, nuosaikesniais būdami ir išliko per tą 50 komunizmo persekiojimo metų, aišku, kai tuo tarpu karštakošius protestantus būtų paprasčiausiai nutildę.
Bet čia, taip sakant, mano išvedžiojimai, galiu ir klysti. Mąstant apie jauną ir seną vyną, bei tuos vynmaišius, kyla ir dar viena analogija: mūsų visų tikėjimo kelionė juk paprastai prasideda nuo įsimylėjimo fazės, kai jaunas vynas "duoda galvon" :))) vėliau aprimstama ir vynas ima bręsti ir kuo ilgiau išlaikytas, jis tampa vis tauresnis.
pajuokinai:D