Kasdienė Evangelija (Lk 5,1-11)
Kartą, kai minios veržėsi prie Jėzaus klausytis Dievo žodžio, jis pats stovėjo prie Genezareto ir pamatė dvi valtis, sustojusias prie ežero kranto. Žvejai buvo išlipę iš jų ir plovė tinklus. Įlipęs į vieną valtį, kuri buvo Simono, jis paprašė jį truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties.
Baigęs kalbėti, jis tarė Simonui: „Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui“.
Simonas jam atsakė: „Mokytojau, mes kiaurą naktį vargę, nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus“.
Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net tinklai pradėjo trūkinėti. Jie pamojo savo bendrininkams, buvusiems kitoje valtyje, atplaukti į pagalbą. Tiems atplaukus, jie pripildė žuvų abi valtis, kad jos kone skendo.
Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui į kojas, sakydamas: „Pasitrauk nuo manęs Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!“
Mat jį ir visus jo draugus suėmė išgąstis dėl to valksmo žuvų, kurias jie buvo sugavę; taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai.
O Jėzus tarė Simonui: „Nebijok!“ Nuo šiol jau žmones žvejosi“.
Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nuėjo paskui jį.
kiti dienos skaitiniai: 1Kor 3,18-23
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Tegul niekas savęs neapgaudinėja. Jei kas iš jūsų tariasi esąs išmintingas šiame pasaulyje, tepasidaro kvailas, kad būtų išmintingas.
Jėzus, dailidė iš Nazareto, įlipa į Simono, žvejybos specialisto, valtį ir jam nurodinėja kaip, ką daryti, kad žvejyba pasisektų. Ne kiekvienas, o tik nuolankus, priims tokius patarimus ir ims vadinti Jėzų Mokytoju.
Kai Jėzus mus aplanko, senesnioji mūsų patirtis tarsi netenka vertės, nes niekas, kas vyko anksčiau, neatrodo pilnatviškai be Jo. Todėl kiekviena diena, kiekvienas darbas ir veiksmas pradedamas su Jėzumi yra paženklintas Jo išmintimi, palydėtas skalsa.
Giliai krito Petro žodžiai: "...bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus. " Taip, Viešpatie, nesuprantu kodėl taip turėčiau daryti, o kartais net ir nenoriu, bet tik dėl ištikimybės tau, dėl tavo žodžių padarau tai, ko prašai.
Nors visą savo gyvenimą praleidai mokykloje, ir dabar, kai tau vėl liepiama palikti laisvalaikį ir "žvejoti" tu jauti, jog iš to - nieko gero tik apkrauta galva.
Drasos. Ir kaip Simonas Petras, trauksi pilnus tinklus iš Viešpaties malonės.
Koks tvirtas pasitikėjimas " Mokytojau , mes kiaurą naktį vargę nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus ." Visiems linkiu tokio pasitikėjimo Viešpačiu net ir tada , kai tai labai sunku padaryti ,nes kai tau atrodo ,kad Jo nėra šalia ,Jis yra arčiausiai tavęs.