Kasdienė Evangelija (Lk 4,38–44)
Iš sinagogos Jėzus atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir namiškiai prašė jai pagalbos.
Atsistojęs prie jos galvūgalio, jis sudraudė karštinę, ir toji pasiliovė. Moteris tuojau atsikėlusi ėmė jiems tarnauti.
Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus. O jis gydė ant kiekvieno uždėdamas rankas.
Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: „Tu Dievo Sūnus!“ Jis drausdavo juos, kad šito nesakytų; mat jie žinojo jį esant Mesiją
Dienai išaušus, Jėzus nukeliavo į negyvenamą vietą. Bet minios jo ieškojo ir jį pasivijo. Žmonės mėgino Jėzų sulaikyti, kad jų nepaliktų.
O jis jiems pasakė: „Ir kitiems miestams aš turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam ir esu siųstas“.
Ir jis skelbė žodį Judėjos sinagogose.
kiti dienos skaitiniai: 1Kor3, 1–9; Ps 33
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Iš apaštalo laiško: Aš, broliai, tegalėjau kalbėti jums ne kaip dvasios žmonėms, bet kaip kūno žmonėms, kaip kūdikiams Kristuje. Maitinau jus pienu, o ne kietu maistu, kurio jūs dar negalėjote priimti. (...) Mes juk esame Dievo bendradarbiai, o jūs – Dievo dirva, Dievo statyba.
Jėzaus viešosios veiklos pradžia - tai tos dirvos ruošimas: pagydyti kūnus, kurie vėliau patys patarnaus, o dar vėliau galės priimti ir Dvasią. Gal dėl to Jis sudraudžia demonus - dar ne laikas jiems žinoti koks Jis, kas Jis.
Man tai labai primena ir mano asmeninį kelią. Norėtųsi, kad būtų viskas iškart, bet... po kiekvienos malonės turi sekti mano veiksmas (tarnavimas), po kiekvieno atpažinimo, išgydymo Jėzus tarsi atsitraukia (išeina į kitą miestą :)), o aš turiu suvirškinti ką gavusi. Taip po truputėlį augama į dvasios žmogų, kurio neišmuš iš vėžių jokie piktumai ar persekiojimai, kuris galų gale priims savo kryžių nuolankiai ir iki galo. Bet kiek buvo išgydytų, kurie negrįžo padėkoti Jėzui (pamenat dešimtį raupsuotųjų) arba prisivalgę duonos lig soties taip ir liko nieko nesupratę.
O aš?
"Žmonės mėgino Jėzų sulaikyti, kad jų nepaliktų. O jis jiems pasakė: „Ir kitiems miestams aš turiu skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam ir esu siųstas“."
prisiminiau ir šitą:
"Jėzus jai tarė: „Nelaikyk manęs! Aš dar neįžengiau pas Tėvą. Verčiau eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: 'Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą'“. Marija Magdalietė nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką jis jai sakęs." Jn20,17-18
kaip rašė dulkė, "po kiekvieno atpažinimo išgydymo Jėzus tarsi atsitraukia, o aš turiu suvirškinti ką gavusi".
Giliausius troškimus išpildantis Viešpats žengia atidengdamas vis daugiau tavęs (ir savęs). Ir tu arba lieki vykdyti Jo valią arba sustoji. Ir jei tu peržengi save iš meilės, vardan Jo, tu leidi Karalystei skleistis. Daugiau