Pirmas › Diskusijos › Apskritas stalas › Kasdienė Evangelija

Kasdienė Evangelija (Lk 4,24-30)

bralgis 2010.03.08, 14:49

Atėjęs į Nazaretą, Jėzus bylojo žmonėms sinagogoje: „Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje.

Tikrą tiesą sakau jums: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, o tik pas našlę Sidonijos mieste, Sareptoje.

Taipogi pranašo Eliziejaus laikais buvo raupsuotųjų, bet nė vienas iš jų nebuvo pagydytas, tik siras Naamanas“.

Tai išgirdę, visi, kurie buvo sinagogoje, labai užsirūstino; jie pakilę išsivarė jį už miesto, iki pakriūtės to kalno, ant kurio buvo pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti jį žemyn. Bet Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino.
 

kiti dienos skaitiniai: 2Kar 5,1-15

‹ Kasdienė Evangelija (Mt 18,21–35) Kasdienė Evangelija (Lk 13,1–9) ›
Prisijunk jei tau įdomu
0
Žymės:
ille portretas
Užrašė ille - 2010.03.08, 20:40.

užsirūstinimas apakina. Gailestingumas nušviečia. Tiesą.

 

Laima_B portretas
Užrašė Laima_B - 2010.03.08, 20:50.

Bet kaip visame šitame ryškiai išsiskiria Jėzaus elgesys... Minia tempiasi Jėzų, turbūt pasipiktinusi šūkauja, gal kas akmenį griebia... turbūt ir grubiai elgesi su juo, pastumia... Triukšmas begalinis. Ir koks visame tame jis. Jis praeina tarp jų tyliai, be žodžio, ir pasišalina. Aniems nesuprantant kas vyksta. Paslaptingai. Pasišalina nuo savųjų... savo giminių, draugų...

bralgis portretas
Užrašė bralgis - 2010.03.09, 02:34.

visą dieną užtruko, kol komentaras prišilo...

pirmam skaitiny - taip gražiai - susirenka didieji žmonės: karaliai, gerbiami didžiūnai... kupini baimių, nežinojimo kaip su ta didybe elgtis. O stebuklas įvyksta dėl "mažų" žmonių, kurių net vardų nežinome - izraelitų mergaitės ir Naamano tarnų.

Kaip gražu, kad pasakojimo pabaigoje ir Naamanas tampa mažu - per Dievo žmogų ateina nusilenkti pačiam Dievui.

Ir Jėzus Evangelijoje - toks pat. Staiga užaugusiuose neapykantos kalnuose tampa mažas, nepastebimas (kaip gražiai illė - "užsirūstinimas apakina") ir atranda jam vienam težinomus kelius... deja nebe "į mus", bet "tarp mūsų".

rūstybės apimtas miestelis... ten viso labo kokia dvidešimt šeimų tuo metu tegyveno. Kėsinosi užmušti savo kaimyną, savo artimą. Iš pykčio.

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4