Kasdienė Evangelija (Lk 14,25–33)
XXIII EILINIS SEKMADIENIS [III sav.]
Kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms: „Jei kas ateina pas mane, bet nebrangina manęs labiau už savo tėvą, motiną, žmoną, vaikus, brolius, seseris ir netgi savo gyvybę, – negali būti mano mokinys.
Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.
Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų: „Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti“.
Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių?! Jei ne, tai anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos.
Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys“.
kiti dienos skaitiniai: Išm 9,13–19; Fm 1,9–10.12–17; Ps 90
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Psalmė. Žinau ką reiškia gyventi pykstančio artumoje. Kai šalia yra žmogus, kuris pyksta. Ant tavęs ar nebūtinai. Kaip psalmėj, mano nuodėmės jam prieš veidą ir kelia jam pyktį. Ir taip, įniršis žudo ir apima baimė. Čia kiek smarkiai pasakyta, bet tiesiai:)
Gražu kaip psalmėje Mozė kreipias į Viešpatį. Aš į savo pykstantį artimą kreiptis dažnai bijau. Jei yra baimė tai mažai meilės? Mozės žodžiuose meilės daug, tikėjimo Viešpaties gerumu ir gailestingmu. ..Dažnai pametu tą tikėjimą būdama su artimu.
"Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys."
Viešpatie, matai mūsų silpnumą.. Atleisk nuolat klumpantiems vaikams, ir leisk Tavo gailestingumo nuplautiems, vėl keltis ir eiti. Mokinio keliu.