Kasdienė Evangelija (Lk 11,42–46)
Gintas 2009.10.12, 19:43
Šv. Kalikstas I, popiežius, kankinys
Jėzus kalbėjo:
„Vargas jums, fariziejai! Jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir kitokių žolelių, o nepaisote teisingumo ir Dievo meilės. Reikia šitai daryti ir ano neapleisti!
Vargas jums, fariziejai! Jūs taip mėgstate pirmąsias kėdes sinagogose ir sveikinimus turgavietėse…
Vargas jums! Esate lyg apleisti kapai, kuriuos žmonės nepastebėdami mindžioja“.
Tada vienas Įstatymo mokytojas atsiliepė: „Mokytojau, taip kalbėdamas, tu ir mus įžeidi“.
Jis atsakė: „Vargas ir jums, Įstatymo mokytojai! Jūs kraunate žmonėms nepakeliamas naštas, o patys tų naštų nė vienu pirštu nepajudinate“.
kiti dienos skaitiniai: Rom 2,1-11; Ps 62
Žymės:
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Diskusijų komentarai
labai man š...
-
Kasdienė...
ačiū! kaip...
-
interviu su...
Mums...
-
Giesmių...
aš galėčiau...
-
Giesmių...
".. ir...
-
Kasdienė...
Kaip ir žad...
-
interviu su...
ooo, ači...
-
interviu su...
Apie nuodėm...
-
Kasdienė...
Nuodėmė...
-
Kasdienė...
Pritariu dė...
-
Kasdienė...
Tokios,...
-
Kasdienė...
Galbūt...
-
Kasdienė...
Naujausios temos
Įdomios temos
Kasdienė...
(9)
Dievo ženklai
(9)
Netikiu -...
(8)
Skaistumas ir...
(5)
Kvietimas...
(4)
Dėmesio kaiš...
(4)
Malda
(3)
SMĖLIS SAUJOJE
(3)
katalikiško...
(3)

Labai tokia smarki Evangelija, net nekyla kažkokių minčių, visur vargas, visiem vargas... :))) Skaitinys taipogi - teismas, teismas, teismas :) Bet skaitinyje pirmosios dvi eilutės smarkiai mokančios, kuo dažniau tai pastebiu savo gyvenime, tą neteisingą teisimą, tuo lengviau tai atpažinti, susilaikyti ir keisti savo mintis :)
Jei tik mes suvoktume kokie vargani be Jo Dvasios esame, nekiltų noras kitus teist. Dėkoju, Viešpatie, kad leidi pajust mano varganumą ir silpnumą. Taip, be Tavęs aš pašlijusi siena, griūvanti tvora, mindomas kapas.
Tik vieno prašau, kad vis labiau Tave mylėčiau.
"Vargas jums! Esate lyg apleisti kapai, kuriuos žmonės nepastebėdami mindžioja“. Labiausiai palietė šita eilutė. Nes kiekvienas mes esame apleisti kapai, tik vieni daugiau kiti mažiau, o apsileidome mes patys. Niekada nereikia laukti kol kas už tave viską padarys, turi pats imtis veikstu, nes kiti žmonės gali būti tikrai tarpininkai. O ir tie patys žmonės kurie mindžioja taip pat esame mes, nes vargu ar kuris atsigryžtame ir padedame kitam, kitam Jo kuriniui-žmogui. Juk visi esame lygus, tad turime ir myleti kiekvieną kaip ir save patį. Turime tam "palaidotam" padėti išsiropšti iš tos kapo duobės, prisikelti iš numirusių. Dieve, meldžiu leisk man ne tik kalbėti, bet ir veikti.
Ar kuris nors perskaitęs šį skaitinį pagalvojote: tai ne man skirti žodžiai ? :)
Išties tą ir norėjau joje išskirti. :) tokios situacijos tikriausiai, daugiau mažiau kiekvinam pasitaiko,kuomet šie žodžiai tinka, kuomet Jis ima rūstaut, primint mums "kažką".
nieko nesuprantu.
nieko nesuprantu.
nieko nesuprantu.
:DDDD