Kasdienė Evangelija (Jn 15,9–17)
ŠV. KAZIMIERAS, LIETUVOS GLOBĖJAS
Jėzus bylojo savo mokiniams: „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus kad myliu. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.
Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau. Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs.
Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų,– kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų.
Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!“
kiti dienos skaitiniai: Kun 19,1–2.17–19; Fil 3,8–14; Ps 15
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
nepaliauju stebėtis dr. L.Tulabos įžvalgomis :) Atrodo taip paprasta, bet kartu - taip tiesiai ir giliai žvelgia jis. Šiandien sako: "Tėvo meilė Kristui yra akstinas Kristaus meilės mokiniams". Jei galvoju, kad Jėzaus meilė yra visaapimanti, tada kokia yra Tėvo meilė?
Asmuo.
Gyva, laisva ir veikli meilė. Kurioje mes gyvename, judame ir esame. Perduodama ji ne silpnėja, bet atvirkščiai - skleidžiasi, atsiveria vis kitokiom spalvom. Prisiderina prie kiekvieno per kurį reiškiasi. Tarsi "persiima jo kvapu".
Ji neatstumia nė vieno. Nėra žmogaus, kuris būtų netinkamas tapti meilės buveine. Įdomu, kad pirmasis Dievo įsakymas žmogui yra: "būkite vaisingi, dauginkitės, pripildykite žemę ir apvaldykite ją". O šiandien: "aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti".
Jėzus tarsi apgręžia mokinius, dar vis atsisukusius į Jį, 180 laipsnių ir reikalauja, kad nuo šiol jų meilė Jam pasireikštų einant į kitus. Kaip lipti nuo Taboro kalno žemyn...Pasilikdami Jo meilėje mes galėsime būti Juo kitiems. Teresė Avilietė sakė: dabar Jėzus neturi kito kūno, kaip tik tavo :)
Koks saldėsis žodis meilė :)
viena mintis man labai padeda. Vakar gavau Agnės žinutę: "...savo Krauju Jis uždengė mūsų nuogumą." Jo Meilė Tėvui ir mums dega Jo krauju. Ir ant tavęs, jo, jos yra tas rūbas
"Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti." tobulas sakinys. kiek jis man duoda.et... juk atėjau su juo į tikėjimą, būtent su šiuo sakiniu.
juk Kristus,mums mylėjo ir dovanojo savo gyvybę. o ką aš turiu brangaus? ką galiu dovanoti? akimirkos Grožį, akimirkų, kurias gavau, kuriose kažką atradau, kurios man yra pačios brangiausios, bet pripažįstu,kad neturiu nieko, kad man nepriklauso niekas, jokios akimirkos, juk tas, kuriam priklauso mano laikas miršta ant kryžiaus, mirė už mane, už mus, už mūsų širdį, Jis miršta to mūsų laiko labui.
šv. Petras pirmiesiems krikščionims sakė: "Viešpats elgiasi kantriai,kad jūs pasitaisytumėte." Juk Viešpats myli, šis Slėpinys, iš kurio yra sudarytas laikas - tas iki šos akimirkos prabėgęs gyvenimas, nori mums gero, myli mus, sujungė mus į glaudų būrį dalintis ir kartu suprasti, kad ši, būtent ši akimirka yra gėris.