Karmos dėsnis

Biblija labai aiškiai prieštarauja reinkarnacijos idėjai. Hbr 9,27 sakoma: „… žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą“.

Kalbant apie "reinkarnaciją", vieno termino vartojimas skirtingų religijų/mokymų požiūriams į daugelį gyvenimų apibūdinti labiau klaidina, nes požiūriai iš esmės skiriasi. Jūsų apibūdinta reinkarnacijos koncepcija priskirtina budizmui. Indijos Vedų teizme (vaišnavizme), siela suvokiama kaip amžina: gyvoji esybė yra amžina siela, dvasinės būties dalelė, kurią materialiame pasaulyje apgaubę du kūnai: (1) neapčiuopiamasis bei (2) grubusis fizinis kūnas. Neapčiuopiamas kūnas sudarytas iš intelekto, proto, jutiminių gebėjimų ir emocijų, lietuvių kalboje žodis "dvasinis" dažniausiai apibūdina šio kūno savybes - mintys, jausmai, įspūdžiai, suvokimai. Kai fizinis kūnas suyra (mirtis), siela kartu su neapčiuopiamu kūnu - mintimis, jausmais, įspūdžiais - gauna naują gimimą, naują fizinį kūną Žemėje, arba be fizinio kūno ir vien tik neapčiuopiamu kūnu keliauja į pragarus arba rojų materialiame pasaulyje, priklausomai nuo nuodėmių ir dorybingų darbų. Siela, kuri pasiekė amžiną dvasinį lygį, nusimeta abiejų materialių kūnų dangalus, ir gauna dvasinį kūną bei amžiną bendravimą su Aukščiausiuoju Jo vidinėje buveinėje. Kol siela yra materialiame pasaulyje, ji visada yra apgaubta neapčiuopiamo kūno - tai tarsi tarpininkas tarp grynojo "aš" ir grubiosios fizinės materijos; įspūdžiai ir veiklos tendencijos fiksuojasi neapčiuopiamame kūne. Todėl žmonės turi skirtingus charakterius, savybes, pomėgius, elgseną (be fizinių skirtumų). Jeigu asmuo yra nepažengęs dvasiškai, praeitų gyvenimų jis neprisimena, nes jo žinojimas užtemdytas, bet veiklos tendencijos ir vidinės savybės, kurias jis turi, yra atsineštos iš praeitų gyvenimų. Pavyzdžiui, matom, kad kai kurie žmonės būna labai gabūs kokiems nors menams, nors kitas šeimos narys tokių gabumų gali neturėti ir t.t. ir pan. Vienus žmones traukia vienokia veikla, kitus - kitokia, nors racionalaus paaiškinimo, kodėl būtent tai, nežinoma. Vieni žmonės sprendžia savo gyvenime vienokias asmenines problemas ir pamokas, kiti - kitokias, vieni turi vienokius privalumus, kiti - kitokius, Vieni linkę daryti vienokias nuodėmes, kiti - kitokias, vieni linkę prie vienokios dorybingos veiklos, kiti - prie kitokios. Vieni gimsta invalidais, kiti - fiziškai apdovanotais, vieni - skurdžioje šalyje, kitų gyvenimas prasideda turtingoje šalyje ir komforto pilnuose namuose. Ir t.t. ir pan. 

Manau, "prisikėlimo" koncepcija ir aukščiau apibūdintas reinkarnacijos procesas yra artimi. "Prisikėlimą" kaip terminą galima interpretuoti keliais atvejais ir lygiais, kuriems apibūdinti šis vienas terminas ir gali būti vartojamas:

1. Po mirties keliavimas į rojaus lygmenį, neapčiuopiamu kūnu, išlaikant aiškesnius praeito gyvenimo įspūdžius. Kadangi gyvenimas šiame lygmenyje yra labai ilgas lyginant su žemiškais masteliais (milijonai ir šimtai tūkstančių žemiškų metų), nors ir egzistuoja mirtis, žydų koncepcija buvo, kad tai bemaž amžinas gyvenimas, arba jie iš viso nekalba apie jo trukmę. Įvairiose rojaus buveinėse susirenka panašios veiklos ir nuopelnų sielos, susiję.

Čia kalbama apie žydų keliavimą į bendraminčių buveinę: "An early common theme is that death means rejoining one's ancestors. Abraham, Isaac, Jacob, Moses, and other patriarchs are "gathered to their people" after death (see Gen. 25:8, 25:17, 35:29, 49:33; Deut. 42:50; 2 Ki. 22:20). In contrast, the wicked are "cut off (kareit) from their people" (Gen. 17:14; Ex. 31:14). Other imagery emphasizes the finality of death: the dead are like dust returning to dust (Genesis; Ecc. 3:19-20) or water poured out on the ground (2 Samuel 14:14)." http://www.religionfacts.com/judaism/beliefs/afterlife.htm

2. Gimimą Žemėje (po gyvenimo Žemėje, rojuje, ar pragare), dėl įsikūnijimo fiziniame kūne neturint išreikštos atminties/žinojimo apie praeitą gyvenimą (bet mes matom, kad kai kurie žmonės nuo pat vaikystės būna dvasingi, tarsi "nežemiški", tai reikštų praeitą gyvenimą rojuje, o kiti - žemų polinkių, nusikaltėliai, problemiškuose regionuose - tai reikštų praeitą gyvenimą pragare).

Čia lyginamas gyvenimas Žemėje ir gyvenimas rojuje: "Yet it is also emphasized that this world provides the ability and privilege of doing good works and performing the mitzvot: "Rabbi Yaakov also used to say, 'Better one hour in repentance and good deeds in this world than all the life in the world to come. And better one hour of tranquility of spirit in the world to come than all the life of this world.'" " Taigi, kai kuriais atžvilgiais gyvenimas Žemėje yra pranašesnis už gyvenimą rojuje - Žemėje dvasinė veikla duoda daugiausiai tobulėjimo.

3. Visatos naikinimo metu ("pasaulio pabaiga"), tuo momentu aukščiausiame rojaus lygmenyje esančios sielos gauna dvasinius kūnus ir eina į dvasinį pasaulį  iš tikro amžinam gyvenimui. Berods, kai kur judaizme, krikščionybėje ir islame yra žinojimas apie "antrąjį rojų" arba dar aukštesnę buveinę. Arba kalbama apie daug lygių: "septynių lygių dangūs".