Kaip melstis dviese, trise?
AndriusKulikauskas 2011.02.10, 09:08
Aš kasdien meldžiuosi, pabendrauju su Dievu.
Jėzus ragino melstis dviese, trise ir kartu DIevo prašyti, ko norim, tikint, kad tai tikrai įvyks. Man tai neįprasta. Nepažįstu žmonių, kurie taip elgtųsi ar norėtų elgtis. Nu, o gal čia surasiu.
Gal kas iš mūsų meldžiasi dviese, trise su kitais? Kaip tai išgyvename? Ar įsivaizduojame?
Kas to norėtų?
Ačiū už jaukią aplinką!
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Diskusijų komentarai
labai man š...
-
Kasdienė...
ačiū! kaip...
-
interviu su...
Mums...
-
Giesmių...
aš galėčiau...
-
Giesmių...
".. ir...
-
Kasdienė...
Kaip ir žad...
-
interviu su...
ooo, ači...
-
interviu su...
Apie nuodėm...
-
Kasdienė...
Nuodėmė...
-
Kasdienė...
Pritariu dė...
-
Kasdienė...
Tokios,...
-
Kasdienė...
Galbūt...
-
Kasdienė...
Naujausios temos
Įdomios temos
Kasdienė...
(9)
Dievo ženklai
(9)
Netikiu -...
(8)
Skaistumas ir...
(5)
Kvietimas...
(4)
Dėmesio kaiš...
(4)
Malda
(3)
SMĖLIS SAUJOJE
(3)
katalikiško...
(3)
Ramybė tau! :)
mes, kaune būna taip, kad susirinkime meldžiamės trise, keturiese. Skaitom Evangeliją. Klausom jos. Tylim, dalinamės, kaip man tau kalba Žodis. Giedam, meldžiamės spontaniška malda. Užtarimo malda.
Gera Rožinį kartu melstis, apmąstant slėpinius.
Dovile,
Ačiū! Gražu.
O kaip vienas kitą susiradote?
nesigilinant į smulkmenas tai per bažnyčią. :)
Or ar kas ko nors prašo? Jėzus skatino dviese trise prašyti.
Kai pirmą kart mane pakvietė skaityti Šv.Raštą garsiai maldos grupelėje - patyriau netikėtą pačiai sau pasimetimą ir jaudulį. Tai buvo piligriminėje kelionėje. Gerai, kad buvo, kas padrąsino ir labai žavėjosi tokiu mano drovumu. Ramindami sakė, kad ir dideli stiprūs vyrai prakaituoja ir būna pasimetę, kai reikia garsiai skaityti, kartu melstis:) Nuo tada turiu maldos draugų. O kai pirmą kart skaičiau skaitinį per Mišias labai mažoj bažnytėlėj, tai maniau iš neapsakomos laimės man širdis išskris pro bažnyčios duris lyg paukštė:)
Prašyt? Mokytojas moko, kad prašyti turėtume tik vieno...:)
Man tai tie katalikų išsisukinėjimai kaiužeina kalba apie prašymus maldoje, kvepia šiokiu tokiu fariziejizmu :) Netaikau asmeniškai, beje.
Prašyti maldoje yra žiauriai svarbu. Nes kitaip išnyksta bet kokia atsakomybė santykyje su Dievu. Jei nieko eprašau, tai reiškia, kad neprivalau prisiimti atsakomybės. Viskaskasbus duota - tai lyg ir be mano valios. Todėl bus absoliučiai teisinga. O kartu galėsiu būti saugus, kad "nesuklysiu".
Viskas būtų ok, jei mes būtume alaviniai Dievo kareivėliai Jo dangiškoje smėlio dėžėje. Tačiau dabar gi viskas, atrodo, yra šiek tiek kitaip.
Esame bendraautoriai, Ne tik kai yra kuriamas pasaulis, bet taipogi ir kai esame kuriami mes patys. Dievas įsiklauso ir išklauso prašymus. Mes gi, savo ruožtu, mokinamės be galo svarbaus dalyko - savo valią daryti panašią į Dievo Valią.
Prašyti, bet prašyti to, kas Mylimąjį padarytų laimingą. Taigi, trokšti to, kas Kitam (čia iš didžiosios) būtų gerai ir Jį džiugintų.
-x-x-x-
Pernelyg stipriai kvpia tinginyste tas nva pamaldus nusižeminimas, kai lemenama, kad Dievas duos visa ko reikia. Įtampa tarp šių dviejų tikrovių ne tokia paprasta kaip galėtų pasirodyt iš pirmo žvilgsnio.
Vina vertus - Dievas tikrai duoda viską. Kita vertus - turime mokytis atpažinti ko reikia, ir tada prisiimdami atsakomybę ryžtis bendradarbiauti su Dievu, užtardami (prašymais!) savo brolius.
Troškimų atsisakyti neįmanoma (o ir tikrai nereikia). Tačiau atverti juos maldoje ne taip ir lengva. Vis kyla pagunda galvoti, kad tai "neliečia" Dievo.
Jei būtų įdomu, galėčiau pažiūrėt atidžiau į veiksmažodžius NT.
panašiai kaip mūšio lauke? kai kova eina lygiom, ir už išgyvenimą. turi melstis ir už save, ir už greta "besikaunančius" brolius/seses, nes vienam laimėt ir per sunku, ir nesinori vienam. taip pat ir greta esančių parama svarbi. tikrai tikrai malda panaši į kautynes su priešu. kuris yra viduje. svarbiausias.
Bralgi, tianshan, ačiū už atsiliepimus. Ypač pritariu Bralgiui.
Pridėsiu, man svarbu, kad žinau, kada turiu ryšį su Dievu, o kada jo neturiu. Ir taip ir taip tenka gyventi. Netgi Kristus sakė, Kamgi mane apleidai? Kai žinau, kad nėr ryšio, jei reik, galiu prisišaukti ir užkalbinti.
Galiu jo pasiklausti, galiu ir pats spręsti. Bet dviese, trise melstis dar nemoku.
Pamąstysiu ir parašysiu.
"Dievas yra Veiksmažodis" B.Fuller
Ačiū, brAlgi, žinoma įdomu ir jei galit, tai pažiūrėkit į veiksmažodžius NT. Jums raštai ir žodžiai kalba:)
Aš ir ne asmeniškai...:) O kas, jei 'neišsisukinėja'? Kas, jei ne 'neva pamaldus nusižeminimas', ne lemenimas ir tinginyste nė nekvepia?:)
Ir kas, jei man asmeniškai:) jau taip norisi ne kalbėti, o po truputėlį, nors daug pro šalį, ne tobulai tyliai tyliai su Jo pagalba daryti Kitam... ir dar Jį pradžiugint.
Su Jo meile.
Galvoju, su Dievu panašiai, kaip su dviem draugais, einančiais pro duris. "Prašau, pirma jūs." "Ne, pirma jūs." Ir taip nė viens, nė kits neina. Kaip Jėzus sakė, Stovi duryse, nė pats neina, nė kitiems neleidžia.
Manau, Dievui patinka, kad aš pats sprendžiu, kas man svarbu, kas darytina. Ko daugiau atsižvelgiu į jį, to daugiau laisvės atveria.
Tad, ko prašom? Įdomu. Pats pamąstysiu.
Amla, kaip manai, kas tas vienas, ko turime prašyti?
Andriau, manau, kad tikrai ir pats žinai :) Manau, kad manyti nieko nereikia - viskas Šventraštyje išguldyta ir aš protingiau tikrai nepasakysiu:)
Amla, nežinau, "kas tas vienas", tad ir klausiu. Galima, pavyzdžiui, prašyti išminties ar tiesiog proto, kaip kad Saliamonas prašė. Kristus gi ragino prašyti.
Aš prašau bendrystės, žmonių kuriems rūpėtų gyventi iš pagrindų, kurie norėtų patys susigaudyti, nebūtinai remtis Šventaisiais raštais ar kitais žmonėmis ar netgi pačiu Dievu, kurie elgtųsi gal taip, kaip Dievas mūsų aplinkybėse.
Gražus man tavasis "kas tas vienas" ieškojimas, Andriau:) Taip, tikriausiai, ieškome dauguma mūsų :)
Turėjau aš daug įvairios veiklos bandydama rasti "to vieno" atsakymą. Garbinau tai savo darbą, tai kūrybą, žmogiškąją meilę... Dariau tai nuoširdžiai, skirdama visą save, neskaičiuodama laiko ir jėgų, bet visa man atrodė tik atšvaitas "to kažko vieno", tarsi nepilnai, netiksliai atsakytas klausimas...
Ką reiškia gyventi "iš pagrindų"? Be pagrindo, manau, iš pagrindų negali gyventi:)) Man pagrindas - Dievas ir Jo Šventasis raštas. Taip gaila, kad tiek laiko gyvenau be Jo! Dabar vėl galiu darbuotis, kurti, mylėti, bet jau su "pagrindu":)
Raginimas ieškoti Dievo karalystės yra atsakymas ko ieškoti.
(Kristus ragino prašyti, pats prašė, bet tarė - tebūna ne kaip aš noriu, bet kaip Tu...)
Dovile, ačiū už gražų pavyzdį. Prieš gerą savaitę, po mišių, užkalbinau pažįstamą iš choro, June Terry. Jos svajonė suburti darželį neįgaliems vaikams. O mane domina mūsų svajonės, noriu jas palaikyti, tuo pačiu ir savo. Tad jos paprašiau ir ji sutiko vis pasimelsti dviese už mūsų svajones. Vakar bažnyčioje ją mačiau, bet trumpai tebendravom. Paskui kažkas ją įskaudino, mane pasigavo ir ją paguodžiau. Ir ji priminė, kad nepasimeldėm, tad ir pasimeldėm. Supratau, kad mums tikrai tai pavyks.