sveiki norėčiau paklausti jūsų kiekvieno nuomonės kaip žmogui pasakyti kad  išpažinties reikia nuveiti jai jautiesi širdyje blogai nes turiu kelias jau drauges kurios išpažinties nepripažysta nors eina kiekviena sekmadieni į bažnyčia. 

Bitė portretas

Manau, kad vertėtų būti kantriai ir sulaukti draugių klausimo apie išpažintį. Gal tai bus klausimas apie tavo ar kitų žmonių išpažintis (kodėl išpažįsta savo nuodėmes, kam to reikia ir pan.), tačiau - tai jau ženklas, kad galima apie tai kalbėtis. Bet ir tada - atsargiai, neprimygtinai. Nes žmogus vis dėlto pats pajunta norą susitaikinti su Viešpačiu, o kitas gali tik padrąsinti.  

Svarbu ir tavo pavyzdys, tavo ne tik reguliarios išpažintys, bet ir visas dvasinis gyvenimas. Gyvenimas tiesoje. Su malda.  Ir auganti meilė žmonėms. 

O nr. 1 -  turėjau užrašyti tai pirmu numeriu :) - malda. Prašyti Viešpaties pagalbos draugėms, dėkoti Jam už savo drauges, už jų gerus darbus ir draugystę. Melsti joms padėti atrasti susitaikinimo stebuklą.  

JKD portretas

Šalia maldos paveikiausias yra asmeninis liudijimas. Tuomet, kai kalba išeina apie tai, kad jautiesi blogai, jau galima papasakoti savo patyrimus: kaip bloga virsta į gera.

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4