Dievo ženklai

 žmonės kuriuos Jis duoda man ir per kurios kalba ir tai sako patyliukais: "eik su juo/ja/jais/jom, va ten va, va taip va, va čia va tavo vietikė... :]"

Dar kažkaip ženklais įvardinų tuos momentus, kada atrodo jog Jis veikia per mane. Kuomet išeinu "out of the box", padarau kažką virš savo ribų ir sustojęs po kurio laiko pagalvoju, kad čia kažkas oho, koho.  

oi, Dievo ženklų pilnas yra mūsų gyvenimas. jei pradėtume įdėmiai juos stebėti, atrodytu, kad Jis visada tik ir būna prie mūsų :) bet taip ir yra, manau, svarbiausia tuose ženkluose atrasti tai, kas kelia, kas padeda juo pasitikėti vis labiau ir labiau. būna dienų, kai atrodo nebežinai kaip elgtis, kur eiti, ką daryti ir t.t. ir tada visą tą savo būseną, dieną atiduodi į Jo rankas. man Marius vieną dieną sakė: "o tu sudėk viską ant Jo kryžiaus, Jis paims." ir tai man jau buvo ženklas, kad labiau turiu Juo pasitikėti, ženklas, kad yra kas padės eiti, kas paims, tai kas sunku. sunku atiduoti, tai kas sunku? pasistenkime Jėzui atiduoti ir tai. :) ir su kiekviena diena vis labaiu įsitikinu, kad Dievo ženklai labiausiai reiškiasi per žmones, mes turime būti jautrūs vieni kitiems, pastabūs, nes ten Jis mums kalba. o Jėzus ne visada švelniai kalba, kalba ir taip, kad galų gale kažką suprastume :) vat taip aš ir mokaus gyvent :) per Jo ženklus. :)))))

Vienas labiausiai palietusių ženklų įvyko vakar(šeštadienį), tai buvo liudijimas ir šlovinimas kuris vyko Elektrėnuose. Dabar klausausi giesmės vienos ir tarsi jos žodžiai kalba už mane. Kai vakar žmonės liudijo, dalinosi kaip aš sakau savimi tai tarsi atvėrė mane, pastumėjo. Jaučiau, kad per tuos žmones kalba Jis. Giesmėje giedama "Saviour he can move the mountains" ir vakar jis per kitus išjudino mane, išjudino ta kalna kuris nejudėjo iš vietos jau kurį laiką ir aš jaučiau, kad pasiduodu jam. Mano mintyse buvo tik Jis. Apgaubė šiluma kuri visą laiką lydėjo, net po visko normaliai komunikuoti su kitais negalėjau. Tikriausiai dar didesnis ženklas buvo tai, kad atsirado žmonių kurie padėjo ten nusigauti, per kuriuos galėjau tai patirti, patirti ta sustiprėjimą kurį įgavaum per kitų liudijimus. Buvo kažkas nerealaus... sunku žodžiais nusakyti, turbut sunkiausias dalykas kurį gyvenime galima nusakyti žodžiais tai yra jausmai. Baigdamas labai noriu padėkoti tiems per kuriuos ten atsiradau, tad labai diiiiidelis dėkui :) p.s. srry Juste, kad neleidau valgyti ;DD

dažnai Dievo ženklais man būna žmonės, jų pasakytos mintys.. Na štai pavyzdžiui, kad ir tą patį feisbuką atsidarai, o ten kažkas tokią mintį papostina, kuri tarytum tau skirta. Štai va šiandien viena mergina parašė, jog tikriausiai žmogiška, bet joje yra daug prieštaravimų. O aš vakar iki išnaktų negalėjau užmigt dėl jų savy..

O šlovintojų stovykloje Pakūtoje kažkas panašaus vyko non-stop visą savaitę :) tokio reiškinio level'į iš ženklo reiktų kelti į stebuklo :-D Žodžiu, atvažiavau pilna klausimų. Prieš pat stovyklą perskaičiau Beresnevičiaus "Naujojo atgimimo išvakares" ir jis ten visokių baisių dalykų apie dvasias prirašęs buvo. Vis bandžiau atsimint ką ten Algis apie Dvasios skyrimą pasakojo. Suknkiai kažkaip man sekėsi. Tačiau jau pačią pirmą dieną broliai priminė, nors aš nieko jų neklausiau :) iš ten pat tokį teiginį išskaičiau, kuris mane labai palietė - kad Jėzus yra labai nepatogus ir todėl jo negali priimti tik šiek tiek, nes tai neįmanoma. Turi jį priimti 100 %, viskuo ką turi... Tai va, o klausimų kad milijonas tada kilo... ir vėlgi, be jokio prašymo, ar paraginimo, broliai visą savaitę per mokymus ir pamokslus į juos atsakinėjo.. Nu ir žinokis kaip čia suprast :)

O tie bajeriai su "bet kur atsiversiu ir paskaitysiu" išvis nesuskaičiuojami :) Tfu, ne bajeriai, o ženklai.

Kartais tik po laiko supranti, kad tas žmogus ar įvykis buvo iš Dievo..

Žodžiu, aplink mus daugybė stebuklėlių, atsitiktinumų, sutapimų.. Ir tikriausiai nuo tikėjimo priklauso kaip aš juos vadinsiu - pastaraisiais apibūdinimais ar ženklais :)

tokie maži nutikimai. Traukiny. Šiandien važiuoju, skaitau. Apie Prisikėlusį. Baigus taip panorau persižegnot, o žmonių pilna, tai nedrįsau. Netrukus netoli sėdintis senyvas vyras persižegnojo. :) Man šypsena iki ausų. Jis meldėsi. toks taiklus ženklas:) tada ir aš jau persižegnojau drąsiai:) o išlipant. Šalia manęs sėdėjo toks vaikinukas, priešais - moteris su vaiku vežimėly. Tas vaikinukas anksčiau pakilo, atidarė jai duris, vežimą iškėlė. Aš vėl išsišiepus:) .

Pasitikiu Juo, nes Jis žino.Jis rodo man kelią ir aš juo einu. :) ačiū. Žinau, jog viskas susitvarys.

gal jus girti?ka cia ------- ?o dievo zenklai jis myli mus:D komikai:D kur jusu tas dievas?debesy?:D oj duodat duodat:D bent apie tai internete nesnekekit:D juokingai atrodot:D

Ir čia nežinau,kaip išsireikšt ,bet jei kas dar abejoja piktojo veikimu,netiki ,kad horoskopai ,užkalbėjimai, burtai yra blogis,tie labai apsirinka,nes tai egzistuoja ir su tuo dalyku reikia kovoti. KAS CIA?:D uuuuu blogis:D bijom horoskopu:D

iki greito:D 

 Norėčiau ir aš pasidalinti savo ženklais ;) 

Man didžiausias ženklas, pilnatvės pajautimas. Atrodo lyg pagaliau tavyje viskas susidėliojo į savo vietas, tuštybę užpildė Kristaus meilė.

Augau krikščioniškoje šeimoje, tad nuo mažens buvau vedama link Dievo. Prisimenu tą tyrą vaikišką meilę ir džiaugsmą Kristumi. Tačiau vaikystę keitė paauglystė, paauglystę - jaunatvė. Pradėjau tolti, maištauti ir atsakymų bei "naujų" idėjų, ieškoti pasaulyje ir savyje, užtrenkdama duris Aukščiausiajam. O čia tiek daug išminčių!!! Filosofija, psichologija, naujos tendencijos, mados ir kryptys. Norisi būti matomam, ypatingu, protingu ir t.t. Nesakau, kad visi šie dalykai iš "savęs" blogi, bet neturint Uolos į kurią galėtum atsiremti, gali stipriai susipainioti šiame pasaulio triukšme.

Tad eilinį kartą, jausdama savyje didžiausią tuštumą, paieškų vedama, internetu užsisakiau keletą psichologinių-filosofinių knygų, bandydama jose išskaityti gyvenimo prasmę. Kadangi gyvenu užsienyje, diena iš dienos laukiau pašto siuntos. Ir ką jūs manote? Jų taip ir negavau. Man šias knygas agentūra siuntė du kartus, bet niekaip nepasiekdamos manęs,pasiklysdavo kažkur 10 km nuo manęs atstumu. Galiausiai man buvo pasiūlyta knygas atsiimti Lietuvoje. Man buvo be galo pikta, nes anksčiau, pirkdama kitokio pobūdžio knygas iš šios firmos bėdų neturėjau.

Tad vieną dieną, viduje bekirbant beprasmybės klausimui ir pasipiktinimu paštu,lentynoje, aptikau močiutės man duotą Naujajį Testamentą. Galvoju, ech, kai kas randa čia išmintį, tad gal ir aš surasiu?

Tad taip ir nėriau į Tėvo glėbį kaip "sūnus plaidūnas"  pagaliau atsasdama savyje ramybę :))

Sakote atsitiktinumai? O kas tuos atsitiktinumus pabarsto? :)))