Dievas ir chemija
Šį rytą, chemijos pamokoje, mokytojui beaiškinant pamoką apie atomus, jų sandarą,.. supratau laaaaaabai logišką dalykėlį. Vat, būtent norėčiau jį iššifruoti taip, kaip aš visa tai suvokiu...
Mokytojas pasakojo: "Įsivaizduokite: sakysim, už lango matome milžinišką krūva kažkokių tai akmenėlių, smėlio, dar ko nors. Ir toji milžiniška krūva sutelpa į vieną atomą, lyg milijonai molekulių, ten jų daugybių daugybė...".
Kiek vėliau mokytojas visai panašiai ir apie dulkes: "taip, taip, taip ir dulkės - jos - tarsi niekas - tačiau jose tiek pat visokiausių medžiagų, jose yra tieeek daug.."
Tuomet buvo nesunku suvokti, kad: aš, lyg dulkė, esu tokia nereikšminga ir biri, trapi, (kaip ir mano tikėjimas), tačiau turiu TIEK daug, ir esu labai daugkas.
Galbūt, iš vienos pusės - aš esu niekas, tačiau iš kitos - labai brangus: kaip Dievas žmogui, taip žmogus Dievui. "Mes užimame labai svarbią dalį paveiksle, kurio patys negalime pamatyti, tačiau jame mes - labai reikalingi. Ir sudarome visą jo grožį."
Tai va, gal kas pasidalijimui? :)
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
pamenu, būdamas paskutinėse vidurinės klasėse atradau Fibonačio seką (tai tokia matematinė seka, kurioje narys yra lygus dviejų prieš jį esančių narių sumai: 1 1 2 3 5 8 13 21 34 55 89 ir t.t.).
Pradžioj buvo tik šiaip įdomu, o po to besimokydamas architektūros pradėjau atradinėti šitos sekos "atsikartojimu" gamtoje - žiedlapių skaičius, kankorėžio lapelių skaičius ir t.t. ir pan.
pamenu tą būseną, kai staiga suvokiau, kokia tvarkinga yra visata :)
Šią vasarą galvojau apie įvairovę gamtoj ir jos dermę. Kiek skirtingų formų, spalvų ir kaip dera jos. Tada dar žiūrėjau į mus visus susirinkusius salėj (buvo mokymas) ir tas skirtingumas buvo toks darnus. M, reikalingas vienybei(lyg tą tavo minėtą paveikslą kažkiek galėjau pamatyt:)
Tavo silpnybės, stiprybės reikalingos mano stiprybėm, silpnybėm.
Dabar yra "populiaru" sakyti 'paklausk arklio, jo galva didesnė', tačiau arklys taip neišmąsto, kaip aš. :) dalinuos.