Dalintis Kalėdų stebuklu
Dar vienas trumputis filmukas. Kolegė užrodė, susigraudinusi. Pasišypsojau, galvojau, na na. Ir peržiūrėjusi pati susigraudinau.
Atrodo, nelabai būtų ko. Bet atėjo ta seniai kirbėjusi mintis galvoje...
Pagalvoji, kiek nedaug reikia, kad priverstum žmogų nusišypsoti. Šitie žmonės atrodo tokie laimingi, taip gražiai šypsosi, labiau net ne veidu, o prašvitusiomis akimis. Matydamas nejučia pagalvoji, kad labai jau ryškus kontrastas tarp "prieš" ir "po"... Kokie visi pavargę, nuliūdę, neturintys paguodos... Kartais ateina suvokimas, kaip visas pasaulis šaukiasi Dievo... kiek skausmo aplink... Nesuprantu, kaip Dievas gali pakelti tiek, kaip Jėzui turi skaudėti girdint šiuos šauksmus.. O kiek nedaug reikia bent vienam žmogui suteikti viltį ir džiaugsmą. O ar aš nešu Kalėdinį stebuklą? Ar nešu Gerąją Naujieną, jog Kristus užgimė ir prisiartino Dievo karalystė? Nebūtina šaukti to garsiai, užtenka švelnios giesmės, padovanoti skanų sausainiuką ir šiltą šypseną.
Šilto laukimo.
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Gerumas :)
Kiekvienas turime dovaną, net ne vieną, kurią laisvai ir su meile padovanoję, galime bent akimirką ką nors pradžiuginti. Šypsena, žodis, giesmė, ramybės palinkėjimas, pasveikinimas su švente... Tiek daug nieko nekainuojančių, o turinčių vertę dalykų. Dalinkimės :) Juk Kalėdos :)