Ar pasikeisti lytį nuodemė?

Šiandien skaičiau straipsnį apie 14 metų berniuką,kuris nori tapti mergaite. Ir taip pagalvojau,juk tai prieštarauja tikėjimui,bet tada kilo klausimas ar tikrai. Taip,kad papasakokit kaip iš tikro yra. O čia nuoroda,jei kas norėtų pasiskaityti daugiau. ;)

bralgis portretas

 

na ir aš mestelėsiu nuorodą :)

http://www.bioetika.lt/index.php?meniu=12

čia apskritai gera svetainė, jei nori pasitikrinti - kas moralu (tikėjimo erdvėje - kas nuodėmė) o kas ne. Gal tik pora paaiškinimų, kad būtų lengviau susivokti kurie sakiniai ten svarbiausi (kalbu iš Bažnyčios pozicijų):

  • žmogaus lytis yra ne tik jo kūnas, bet ir tai kaip žmogus suvokia save, bei pasaulį. Lytiškumas apima ne tik kūno, bet ir jausmų, savimonės ir t.t. lytiškumą. Žmogus kaip lytiška būtybė negali būti suvokiamas atskirai - kaip lytiškas kūnu, arba lytiškas psichologiškai/dvasiškai/emociškai. Žmogus - kūno ir dvasinio asmens vienybė, kuri neardoma - žmogus taip sukurtas.
  • problema susijusi ne su kūnu. Dažniausiai tokių asmenų kūno lytiniai organai yra sveiki. Todėl tokios chirurginės operacijos negalime vadinti gydymu.
  • tai - psichoterapijos erdvė - reikia gydyti žmogaus mąstymą, savęs suvokimą, o ne keisti jo kūną.

Todėl tokia operacija nėra morali. Taip, tai - nuodėmė. Kita vertus vėl reikia žinoti, kad yra atitinkamos grupės žmonių, kurie iš to gali ir nori daryti didelius pinigus. Todėl bandoma tai įsprausti į "gydymo" sąvoką. Kol kas Amerikoje (jei situacija per paskutinius metus nepasikeitė) tai nepripažįstama kaip gydymas; tai reiškia, kad valstybė nekompensuoja gydymo - operacijos yra labai labai labai brangios.

Tokių istorijų tendencingame platinime galima įžvelgti tam tikrą "viešosis nuomonės" formavimą - paleisti kelias gražiai sudėtas ir gailesti bei supratingumą žadinančias istorijas, paformuoti viešąją nuomonę ir tada prastumti reikalingą įstatymą. Kainuoja nedaug, o pelnas, galutiniame rezultate - didžiulis.

kaip ir visada (beveik), tokiu atveju ligoniai (dažniausiai) šioje vietoje paverčiami priemone. Apie tikrą pagalbą ir reikalingą gydymą net neužsimenama. Chirurgija pateikiama kaip vienintelė priemonė, kuri galėtų padėti. Taipogi nutylimi neigiami tokių operacijų padariniai (tokiems žmonėms netgi pasidarius operaciją sunku integruotis, jie dažnai kenčia vienišumą, depresiją, yra atstumiami netgi savo šeimose ir t.t., jau nekalbant apie tai, kad jie nuolat turi naudoti hormonus ir pan.). Nepaisant to apie psichoterapiją tokiuose straipsniuose ir istorijose kalbama  labai menkai. Ir tikrai ne kaip apie vaisingą gydymą.

Pinigai daug ką judina šitame pasaulyje... Deja - ne visada reikalinga kryptimi.

 

Gle portretas

Taigi man aišku viena,kad tai visgi nuodemė. O,kad pinigai daug ką judina šiame pasaulyje, tai pačiai ne kartą teko tuo įsitikinti.

Indrė portretas

nu berniukas nori,,,maža ko kas nori,,yra kaip yra.Pirmiausia priimti realybę reikia išmokyti vaiką, o paskui tenkinti jo norus..

Audrute portretas

Ir išvis, manau, kokiu žmogumi būti yra skirta iš Dievo meilės. Jei tau nepatinka būti tokiu, koks esi, tada tu žeidi Dievo meilę, niekini jo kūrinį.. manau logiška

bralgis portretas

na, čia nevisai patinka/nepatinka klausimas... Tai - rimta ir sunkiai gydoma liga, kuri liečia visą žmogų, kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą. Jaustis nesavam kūne - nepavydėtinas dalykas... Todėl reikia labai aiškiai skirti, kad tokia būsena nėra nuodėmė. Ir netgi žmogų, kuris renkasi tokią operaciją, ne visada galima tiesiai šviesiai imti ir kaltinti. Taip, žiūrint blaivia, pašaline akimi - akivaizdu, jog tai nuodėmė. Bet nuodėmė, kaip žinia, visada susijusi su žmogaus laisve. Jei žmogus nėra visiškai laisvas darydamas apsisprendimą - jo atsakomybė už nuodėmę bus mažesnė. Taip ir čia - ar žmogui tikrai buvo pateikta VISA ir IŠSAMI informacija? Ar jis nebuvo klaidinamas? Ar jis jautėsi laisvas ir informuotas (dėl padarinių, dėl moralinių dalykų ir t.t.) ryždamasis tokia operacijai? Ar jo apsisprendimas nebuvo tam tikra prasme padiktuotas jo ligos?

Nenoriu teisinti. Tikrai - tai yra nuodėmė. Bet kita vertus - mes niekad nežinosim konkretaus atvejo, konkrečios istorijos taip išsamiai, kad galėtume spręsti apie nuodėmės dydį. Tai - klausyklos, o ne forumo reikalas :)

Liga yra sunkus dalykas. Toks žmogus gali tėkšti kiekvienam jį kaltinančiam tiesiai į akis: "Jei aš norėdamas gydytis darau operaciją ir taip įžeidžiu Dievo meilę, tai kodėl Jis, kuris mane myli, leido man tokiam/tokiai gimti???!!!"  Iki šito taško pokalbyje geriau neprieiti :)))) Nes Dievas, kad ir kaip tai keista bebūtų, visada bus silpnesniojo pusėje; nors, atrodytų, pats tą silpnesnįjį ir sužeidė...

Žodžiu - ne viskas yra du-kart-du  :)))

tylelė portretas

Ar įmanoma visus tokio pobūdžio velnius išvyti psichoterapija? Tiksliau klausiant - ar visos tokių bėdų ištakos glūdi galvoje?.. Suprantu, kad yra hormonų ligos arba tasai tikrasis hermafroditizmas, bet vėlgi - tam Bioetikos puslapyje parašyta: "Tokių vaikų auklėjimas turi būti atitinkamai pagal genetinę lytį..". Taigi - gimstama tokiu ar tampama?.. Visad maniau, kad tampama.. bet tas paskutinis komentaras, Algi, "Nes Dievas, kad ir kaip tai keista bebūtų, visada bus silpnesniojo pusėje; nors, atrodytų, pats tą silpnesnįjį ir sužeidė...". Paaiškink, plyyz :) ir kaip su tolerancija? Visi tik apie ją šneka.. Nesuprantu, ką ji reiškia ir kaip turėčiau elgtis. Esu už tradicinę šeimą.. Kokia mūsų pareiga bendraujant su kitokiais žmonėmis?..

na, ir jei su konkrečiais pavyzdukais: turiu vieną tokią draugelę.. smagu su ja ir viską. Bet pasirodo ji save kitaip supranta.. Nutylėt negaliu, kažką reikia sakyti. Ir kas tada ta tolerancija? Tikrai iš jos nesityčiosiu ar pan., bet sakyti, kad viskas norma irgi negaliu. Tikiu, kad ir jai Dievas norėtų padovanoti moteriškumo džiaugsmą.. :) Arba mano 14-metė pusseserė beauganti New Yorko džiunglėse ir turinti begalę tokių draugų.. gal valandą su ja ginčijaus, kad tokiais tampama, o ne gimstama. na, o jai tai tiesiog normalu :)

Pasimestus aš žodžiu. reik žinių šitoj vietoj :)

bralgis portretas

neturiu žinių kada susiformuoja ta priešinga kūno lyčiai savimonė. Esu įsitikinęs, kad šitoj vietoj sakyti "gimstama" negalime. Taigi - tampama. Ir kai ten rašoma "pagal genetinę lytį" tai ir turima omeny kūno lytis.

Sakydamas, kad Dievas silpnesniojo pusėje, aš noriu tiesiog perspėt, kad atsargiai skirstytume žmones :)))) Nes šita pagunda (įdėti žmogų į lentyną ir tada jau elgtis su juo pagal atitinkamą, tai lentynai skirtą modelį) visada išliks. Tiesiog - nepamesti artimo meilės. Nes kol viskas popieriuje arba internete - tai vienaip. Bet kai kalbamės su konkrečiu žmogumi, ištiktu ligos, atvesti jį iki supratimo, jog jo pasirinktas būdas kapstytis iš ligos yra netinkamas ir nuodėmingas - tai ilgas ir daug meilės reikalaujantis procesas. Ir jei leisime sau mėtytis Šventraščio bei moralinės teologijos citatomis - MES, o ne sergantysis būsime neteisūs :)) Ne dėl žinių, bet dėl meilės trūkumo.

Tolerancija yra vienas iš šiandieninių keiksmažodžių, kurie leidžia "nusiplauti" nuo atsakomybės už savo artimą prisidengiant tuo, jog "aš gerbiu tave ir tavo pasirinkimus". Maždaug - net jei tu klysti - aš tavęs negelbėsiu, nes tai būtų netolerantiškas kišimasis į tavo gyvenimą.

Konkrečiu tavo atveju su drauge yra du svarbūs dalykai: a) ar tai nesusiję su skaistumo dalykais, b) ar ji nori kalbėtis. Tiesiog - tai dvi sąlygos, kurios biškelį diktuoja mūsų laikyseną. Kaip ir bendravime su homoseksualiais asmenimis - jiems tai be galo reikalinga, bet BŪTINA, kad tie santykiai išliktų tiesoje - kad ten būtų įsivardinta, jog nebus jokio neskaistumo, bei tai, jog homoseksualumo negalima laikyti "normalia" būsena - reikia ieškotis gydymo.

Taip ir čia - jei jos požiūris į tave (kaip čia pasakius) ne visiškai skaidrus, verta apie tai išsiaiškinti, kad nebūtų iliuzijų ir miglotumo. O dėl antro punkto tai čia vėlgi - nemanau, kad mes, nebūdami specialistai, galime padaryti ką nors daugiau, negu pažadinti pasitikėjimą ir tiesiog išklausyti. Galbūt, pasitaikius tinkamai progai ir nuotaikai - pasiūlyti specialisto pagalbą. Bet atsargiai :))))) Dažnai toj vietoj jau būna mėlynė, todėl reik švelniai :)))

Tačiau tokį žmogų atmesti dėl jo ligos - neleistinas dalykas. Tai nebūtinai reiškia, kad jie turi būt mūsų geriausi draugai :) Tačiau atstumti - nea, jokiu būdu.

Audrute portretas

Tikrai kažkaip dabar atrodo labai sudėtinga.. Tiesiog man tai prieštarauja moralės normoms nustatytoms nuo mažų dienų.. Ir šiaip lyties pasikeitimas man kaip iškrypimą parodo.. Bet vat, Dievas neteisia.. Kaip ir sakei, globoja silpnuosius. Ech, taip lengva susipainiot ir aš jau :)))

Gle portretas

tai jau tikrai. Aš šiek tiek susipainiojau, bet lyg tais randu galus. ;))

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4