Ar galima taip išnaudoti vaikus?
WWTWO 2011.08.22, 13:33
Ir dar klausimas: ką biblija mano apie juodaodžius? Ar jie išvis yra ten minimi?
Žymės:
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Diskusijų komentarai
labai man š...
-
Kasdienė...
ačiū! kaip...
-
interviu su...
Mums...
-
Giesmių...
aš galėčiau...
-
Giesmių...
".. ir...
-
Kasdienė...
Kaip ir žad...
-
interviu su...
ooo, ači...
-
interviu su...
Apie nuodėm...
-
Kasdienė...
Nuodėmė...
-
Kasdienė...
Pritariu dė...
-
Kasdienė...
Tokios,...
-
Kasdienė...
Galbūt...
-
Kasdienė...
Naujausios temos
Įdomios temos
Kasdienė...
(9)
Dievo ženklai
(9)
Netikiu -...
(8)
Skaistumas ir...
(5)
Kvietimas...
(4)
Dėmesio kaiš...
(4)
Malda
(3)
SMĖLIS SAUJOJE
(3)
katalikiško...
(3)
Iš kur šitas filmukas? Ar čia ne protestantai - sekmininkai? Bent panašiai atrodo. :)
Parašyta, kad jie žmonės :)
Bet šiaip tai būtų gerai, kad plačiau paaiškintum, kodėl kalbi apie išnaudojimą ir kodėl užsiminei apie juodaodžius. Nes nelabai aišku, kokios diskusijos tau norisi.
Aš nežinau kokiai atšakai jie tiksliai priklauso, bet esmė - fanatizmas. Ir vaikas tampa kaip užhipnotizuotas religijos pasekėjas ir šių idėjų skleidėjas.
Apie juodaodžius, užsiminiau, nes kažkaip nepamenu, jog biblija ką nors apie juos rašytų... Dievas sukūrė tą ir tą, atskyrė tą nuo to ir t.t.. o kad būtų žmones suskaidęs spalvomis kažkaip nepamenu, kad buvo parašyta Biblijoje.
Na, nebuvo, nes, matyt, tai nebuvo esmė. Juoba, kad ST parašytas žydų tradicijoje :) Bet juk ne tame esmė. Juk net nebuvo pasakyta, kokios "spalvos" buvo Adomas :D Esmė - kad Dievas sukūrė ŽMOGŲ pagal savo paveikslą. O tai apima visus žmones. Bet nedrįsčiau sakyti, kad apie juodaodžius nekalbama, juolab, kad prisipažįstu, jog ST nesu perskaičius :))) Bet juk užsimenama ir apie kitas gentis, o apie žydus, YPAČ Egipte, visokių tautų būta, tame tarpe ir juodaodžių.
Žiūrint, ką laikai fanatizmu :) Nežinau, kiek čia fanatizmas. Mano galva, tai tiesiog forma. Be to, tam video keli vaikai man tikrai paliko įspūdį. Tokie dalykai nesideda vien "išplovus smegenis", kaip rašoma tam filmuke. Kai kas ten tikrai tikra ir norint geriau spręsti, reiktų pačiam savo akimis pamatyti, nes, atsiprašau, bet filmukas labai aiškiai parodo autoriaus nuomonę... Iškirpti tik tam tikri gabalai ir tie užrašai. Ir muzika specialiai parinkta ;) Jis labai jau psichologinis :))) Todėl siūlau geriau pasvarstyti ir išsirinkti, kas konkrečiai tau atrodo fanatiškai. (Hm, kaži, ar tą patį manytum, jei grupė suaugusių susirinktų ir melstųsi kalbomis, kaip pvz būna per atsinaujinimą Šv. Dvasioj (: ).
Man atrodo, kad esmė tokia, kad sekmininkai yra persisėmę maldos per ir su Šv. Dvasia praktikos. Čia apie kalbas, kuriomis filmuke kalba, ir apie nevaldomas ašaras. Tokių dalykų būna. Ir ne tik tarp protestantų :))))) Taip pat reiktų nepamiršti, kad šituos vaikus surinko čia ne be tėvų žinios, o aš tikiu, kad tėvai žino, ką daro :) O kad kalba apie Harį Poterį ir apie kitus dalykus, tai super :) Aišku, klausimas, kokia forma visa tai vyksta, bet negalima smerkti tradicijos ir pasirinkto būdo. Tik čia labai sunku kalbėti, nes nesimato viso to reikalo vaisių, todėl ir sunku spręsti, kas čia tokio iš tiesų yra. Jei tai krikščionybė, tai valio. Jei ne, tai gal tada ir smegenų plovimas truputį :)
Aišku, būtų įdomu kokio kunigo nuomonę išgirsti šituo klausimu :)
Atsakymą sunumeruosiu pagal tavąsias pastraipas, kad nereikėtų pastoviai cituoti...
1. "Dievas sukūrė žmones pagal savo paveikslą" - O tai, kaip gi ta įvairovė? Jis yra mulatas ar kaip? Kaip tada pagal kreacionistinę žmonių atsiradimo teoriją atsirado juodaodžiai? Tai, gal Dievas yra mulatas ? Pagal save sukūrė Adomą ir Ievą mulatais? O, kaip tada kinai, ir šiaip visokiausio plauko žmonės...?
Kas parašė Bibliją? Ogi palei istorines šaknis manoma, jog įvairūs žmonės (daugiausiai žydai). Ko gero tie visi jos autoriai gyveno panašioj vietoje... Žodžiu didelė tikimybė, jog jie nebuvo susidūrę su didele žmonių rasine įvairove, ir jiems nebuvo reikalo apie juos rašyti...
2. Fanatizmas tame, jog viskas atrodo, kaip kokioje sektoje, vaikai yra psichologiškai paveikiami... vėliau jie tampa, kaip fanatikai realiame gyvenime...Panašiai, kaip Vokietijos piliečiai Hitlerio valdymo metais, ~80 mln. žmonių buvo lyg užhipnotizuoti...tereikia pažiūrėti kokį įrašą, kur buvęs fiureris sako kalbą ir matosi žmonių fanatizmas. Tai tiesiog aklas tikėjimas, ir savanoriškas pasidavimas "tekėti pasroviui".
Jeigu grupė žmonių susirinktų ir garsiai melstųsi, pamanyčiau, jog tai tiesiog religinis ritualas (nesakau, kad jų nepalaikyčiau fanatikais:))
3. Dabar klausimas, O kodėl būtent krikščionybė galėtų taip elgtis, o kita religija ne?
1. Jei nepastebėjai, niekur nekalbama apie žmogaus išvaizdą ir odos spalvą :) Dievas sukūrė žmones, kodėl jie negali būti skirtingi? :) Dievas Tėvas juk nėra žmogus, Jis neturi spalvos. Jis yra kažkas esmiškai kito. Bet žmones sukūrė vienodus: nesvarbu, kokia jų rasė ar tautybė, visi sukurti vidujai pagal Jo paveikslą ir panašumą - keli iš pavyzdžių: vidinė žmogaus laisvė ir kūrybinė jėga. Geriau paklausiu taip: ar radai kur Biblijoj pasakymą, kad juodaodis ar kinietis nėra žmogus? Ir ar TURI būti Biblijoj kas nors rašoma apie odos spalvą? :) Gerai sakai, kad ŠR rašytas tam tikroje tradicijoje, bet negalima sakyti, kad jis nuo to netenka universalumo. Nes jie nešneka apie tam tikrus dalykus konkrečiai. O šneka apie žmogaus vidų, kuris mūsų visų vienodas. Pasižiūrėk pvz kiek daug Afrikoj ir Azijoj krikščionių.
2. Atrodo iš filmuko :) Tau iš anksto parodoma nuomonė ir tu su ja automatiškai sutinki. Aš tai nebūčiau linkusi susidaryti nuomonės iš tokio tendencingo filmuko, kuriame AKIVAIZDŽIAI bandoma įteigti, kad čia fanatizmas ir smegenų plovimas. Juk net vaizdai specialiai tokie parinkti :))) Ir muzika. Elementarus ir labai paveikus psichologinis triukas.
Būtų labai gerai, jei galėtume žvelgti į žmogaus vidų. Jei tai tau atrodo fanatizmas, pagal savo kategoriją fanatikais palaikytum daugumą čia rašančių žmonių. Bet, gaila, dauguma nesupranta, kad čia ne kažkoks smegenų išplauto žmogaus elgesys. Žinai, būna taip, kad nieko apie tokius dalykus net nesi girdėjęs, o su tavim tai vyksta. Pavyzdžiui, per šlovinimą iškeltos rankos, besiliejančios ašaros. Kai kam ir kalbų dovana. Žodžiu, labai labai labai rekomenduočiau pirma pasidomėti apie tai, ką kritikuoji, ir tik tada susidaryti nuomonę su konkrečiais argumentais. Galiu paliudyt, kad kažkada buvau nelabai jau tikinti ir visa tai, kas vyko Bažnyčioj, man atrodė šiek tiek fanatiška, šiek tiek perdėta. Viskas pasikeitė, kai sutikau Dievą :) Dabar nebestebina daugelis dalykų :D Ir tai, kas su manim pačia darosi kartais... Nors, patikėk, man niekas smegenų neplauna ir nelabai pavyktų tą daryti, kai esi mąstantis žmogus ir turintis stiprią savo nuomonę :)
O tai, apie ką kalbi, pvz Hitlerio atveju, niekas ten nebuvo užhipnotizuoti. Žmonės puikiai viską matė. Čia yra minios efektas ir valdymas jėga... :) O minios efektas didelis.
3. Nesakau, kad kitos religijos taip negalėtų elgtis. Pasauly visokių antgamtiškų dalykų vyksta. Sakau, kad visi krikščionys, tame tarpe ir katalikai, tiki Šv. Dvasia ir kad JI realiai veikia žmonių gyvenimuose. Tik katalikai į tai žiūri kiek atsargiau, negu kai kurios krikščionių bendruomenės. Tai praktika skiriasi, ir tiek. O kitos religijos turi savas praktikas ir savo tikėjimus :) Pas juos irgi visokių įdomių ir nelabai suvokiamų dalykų galima rasti.
dar kartą siūlau pasiskaityti apie Šv. Dvasią, pasiklausinėti kunigų ir tada darytis nuomonę :) apie tai, kas yra fanatizmas, o kas yra tiesiog Šv. Dvasios veikimas :) Nesakau, kad tai, kas vyksta šiame klipuke yra būtent paskutinis variantas, nes nežinia, kas čia tiksliai nufilmuota.
"Viskas pasikeitė, kai sutikau Dievą :)"
Ups, viršutinę žinutę netyčia paspaudžiau ankščiau laiko.....
Ar gali pasakyt, kaip tu jį radai (Dievą)? Gal ir aš paieškočiau... :)
P.S Į kitus punktus atsakysiu vėliau, kai tūrėsiu daugiau laiko....
Na, tiesą pasakius, ne aš Jį radau, Jis mane rado :) Na, buvo taip, kad staiga suvokiau, kad Jis yra gyvas Asmuo. Išgirdau, kaip Jis kalba (ne fiziškai :))) Bet kažkur giliai manyje kažkas tokio, kas jaučiau, kad nėra iš manęs. Nes mintys tai buvo ne mano....), pradėjau matyti, kaip Jis labai konkrečiai veikia mano gyvenime. Labai labai staiga atsirado visame kame prasmė, didžiulis džiaugsmas ir ramybė. Pradėjau kiekvieną sekmadienį SAVANORIŠKAI vaikščioti į Mišias (tas buvo neįtikėtina! Mano tėvai kreivai į mane žiūrėti pradėjo), nors anksčiau tai man buvo neapsakoma kančia ir pats nuobodžiausias dalykas gyvenime. Tada pradėjau giedoti. Į Bažnyčią vaikštau jau šešti metai... Sunku paaiškinti ir įrodyti, kad tai, ką sakau, yra ne vizija ar psichologinis dalykas. Bet man Dievas yra toks pats realus Asmuo, kaip tu. Tik kad fiziškai nepamatysi Jo ir neišgirsi.
Vienintelis dalykas, kurį galiu daryti, tai liudyti, kad Jis palaiko mane ir veda. Įtikėjusi tikrai pasikeičiau :) Labai stipriai ir labai greitai. Pati to niekada nebūčiau padariusi. Ypač tokiose vietose, kur paprastai žmonių laikoma įpročiais, kurių neįmanoma taip paprastai be terapijų sutvarkyti :))) Tik su Jo pagalba atlaikiau žinią, kad rimtai susirgau, ir tik su Jo pagalba atlaikiau labai nemalonų gydymą. O jaučiau, kad su visu tuo bandė į mano gyvenimą brautis depresija. Žodžiu. Žodžiais galiu tik tiek pasakyti. Tikiuosi, kad gyvenime elgesiu ir plačia šypsena pasakau daugiau :)
Jis gyvas asmuo, tačiau kalba ne fiziškai. Tavyje, bet ne iš tavęs. Mintys ne tavo...Kiek visa tai trunka? Kodėl pradėjai į mišias vaikščioti? Iš kur tu žinai, kad jis to nori? Ar jis tau liepė? Tu jutai, kad jis kalba. Apie ką maždaug? Ir iš kur tu žinai, kad tai yra ne psichologinis dalykas?? "Tik kad fiziškai nepamatysi Jo ir neišgirsi." - o ką viršuj rašei? Išgirsi, bet neišgirsi?
Realus asmuo? Nežinau, ką tu ten girdėjai, bet vien tik iš jutimų negalime sakyti, kad tas ar anas yra asmuo...lygiai, kaip ir šiluma nėra asmuo....
Veda? Kokiu keliu? "Įtikėjusi tikrai pasikeičiau :)" - Neabejoju:). Įpročius įmanoma sutvarkyti, su tvirta valia ir noru. Išties puiku, jeigu tai tau padėjo atsikratyti įpročių. Na, ką parašei toliau, tai pagalvojau, geras tikėjimo psichologinis rezultatas.:)
Net nežinau, nuo ko pradėti: tiek daug visko čia užklausei... Be to, ar čia būtų vietoj :) truputį ne į temą, sakyčiau :) Reikia naujos temos :D Arba privatu...
Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad tai yra Asmuo, nepaisant to, ar jaučiu Jį ar ne, ar tikiu juo, ar ne. Sunku paaiškinti, bet taip buvo, yra ir bus per amžius. :) Didžioji dalis mano patirčių yra labai asmeninės ir to neišeina papasakoti kitiems. Tiksliau, iš klausimų matau, kad tu nori įrodymų, o jų pateikti aš tau negaliu. Galiu nebent papasakoti, kas ir kaip man yra, bet ne norėdama įrodyti, o norėdama pasidalinti, kad ir taip būna. Tai jei norėsi, prašom arba pamažu kažkur arba privačiai, kad nedarytume čia spamo :D
Kaip tu supranti, jog jis yra asmuo? Net nepaisant tiki ar ne? Yra ir bus per amžius? Ar čia jis taip sakė? Iš kur tu jauti, jog jis yra ir bus per amžius?
Spamas? Tuomet belieka tik į PM užklaust, nes nenorėčiau kurt temos: Laimos_ B asmeniniai patyrimai ir išgyvenimai... Arba tektų spamint kitur.... Na, kadangi tu man nieko kaip ir nepasakei praeitais klausimais, tai nežinau ką tavęs ir klausti, kad galėtum atsakyt....jaučiu, kad išgirsiu panašų atsakymą uždavęs ir kitokius klausimus. Tuomet gal tiesiog pabandyk papasakot ką nors, jeigu nori, žinoma. Viską gerai apgalvok, pabandyk apibūdinti, neskubėk, gal atsakysi į kelis klausimus (aišku visa tai nebūtina...)...ir atsiųsk į PM:)
Laima viską gerai sako, tik tiek, kad šitą dalyką sunku paaiškint. Žmogus tai arba patiria, arba ne :) Tie kurie patiria, dažniausiai po to kalba panašiai kaip Laima, o ateistams atrodo kaip chebra kuriems yra praplautos smegenys.
Na, pabandyk įsivaizduot.
Kažkas pasikeičia - ne tik viduje (mintyse), bet ir aplinkoje - Tave supančiame pasaulyje. Tą sunkoka apibūdinti, bet įspūdis toks, kad staiga viskas įgauna prasmę - išnyksta atsitiktinumai, visi (ar bent jau absoliuti dauguma) įvykių, susitikimų su kitais žmonėmis, minčių, pokalbių ir t.t. staiga pradeda vesti Tave tam tikra kryptimi.
Trumpai tariant, kyla gana aišku suvokimas, kad esi ne vienas :)
Tada dar prasideda pokalbiai. Kai kažką ištari mintyse (ar net neištari, o tiesiog gyveni su tuo klausimu) ir staiga koks nors įvykis ar (rečiau) mintis labai aiškiai, labai asmeniškai ir taikliai atsako į "klausimą".
Nu tai čia grubi schema... Sunku tai "išmėsinėti". Paprastai niekas nesivargina to daryti. Lygiai kaip niekas nebando paaiškinti Marcinkevičiaus eilių grožio išrikiuodamas visus jo naudojamus epitetus bei deminutyvus... Sako: "skaityk Marcinkevičiaus eilėraščius ir Tau arba patiks, arba ne" :))
-x-x-x-
Žinoma, čia labai teisėtai galima priekištauti krikščionims, kad jie susikuria kažkokį "dievuką" kuris tėra viso labo jų pačių įsivaizdavimas arba liguistų minčių audros :)
Taip būtų, jeigu ne trys svarbūs dalykai:
a) Tos "minčių audros" arba įsivaizduotas/susikurtas dievukas nepataikauja jį "sukūrusiam" žmogui. Labai dažnai šitas "įsivaizduotas dievukas" veda žmogų anaiptol ne į patogias būsenas - tokias kaip atgaila, savo silpnumo priėmimas ir pan.
b) Kažkodėl tie "įsivaizduoti dievukai" veiia labai sinchroniškai. Tos "liguistų minčių audros" yra stulbinančiai panašios. Milijonams žmonių kyla tokios pat liguistos mintys, kurios juos veda į vienodus apsisprendimus? :))) Man rodos, kur kas paprastesnis paaiškinimas yra toks, kad anapus mūsų pojūčių egzistuoja Asmuo kuris randa būdų į mus prabilti :) Masinė hipnozė ar milijonus žmonių ištinkanti identiška neurozė - labai jau neįtikėtinas dalykas. Labiau neįtikėtinas, nei Dievo egzistavimas :)))
c) Tarp tikinčių krikščionių - daugybė psichologų. Ir kažkodėl jie, gerai pažįstantys psichinį žmogaus pasaulį, atskirdavo, jog šis bendravimas su Asmeniu nėra paties žmogaus išmislas...
...
Būtų galima ir daugiau čia išrikiuoti tokių argumentų.
Bet... tai būtų beviltiška :)
Juk supranti, kad jei Dievas egzistuoja, tai apie tai Tu turi klausti Jo paties :) Jis pats (jei Jis egzistuoja) Tau ir atsakys. Bent jau man Jis atsakė. Laimai, atrodo, irgi :) Tu irgi ne kažkuo ypatingesnis, atsakys ir Tau :)
Na, o jei sakysi, kad Tau tokie "žaidimai" nelimpa, tada, nepyk, bet teks taip ir likti "už borto" - nesuprantant mūsų elgesio motyvų :) Sutinku, kad iš šono mes biškį panašūs į drnelius :)))
Dievas yra dvasia ir jį gali pajusti TIK per savo dvasią. Ausimis neišgirsi, pirštu nepaliesi. Žmogaus gebėjimas pajusti Dievo artumą priklauso nuo jo paties "dvasinio būvio". Kitaip tariant, turi pašalinti sau iš kelio visas užkardas, kurias per ilgus metus sukrovei, kad atitolintum save ne tik nuo Dievo, bet ir nuo bet kokių kitų dvasinių juslių. Nuodėmė, kūno ydos yra tarsi balastas tempiantis žmogaus dvasingumą žemyn, apsivalęs nuo to balasto įgauni tarsi savotišką dvasinio nesvarumo būklę, kad kiltum aukštyn į didesnį dvasinį pažinimą reikalinga malda. Čia panašus principas kaip oro baliono - liepsna padeda balionui kilti, balastas tempia žemyn. Todėl dvasiškai apsivalęs ir susikaupimą maldoje radęs žmogus pradeda pažinti ir pajusti subtilesnius egzistencinius dalykus. Imi jausti dvasinio pasaulio artumą, matyti ženklus, šalia savęs pajunti kažką labai stipraus, įkvepiančio, globojančio. Žmonės, kurie to nėra patyrę bando pateikti racionalius paaiškinimus, argumentuoti visa tai per psichologiją, saviįtaigą, tačiau tai tik kelia šypseną. Lyg aklasis pasakotų reginčiajam apie spalvas. Neveltui kai kurie šventieji po intensyvių dvasinių praktikų įgaudavo įvairių subtilių gebėjimų: aiškiaregystė, pranašystės ir t.t. Mūsų regimas pasaulis palyginus su dvasiniu yra tik nevykusi "padielka", plokščias primityvizmas.
Na, su paskutiniu sakiniu nelabai sutikčiau :) Nes ši "padielka" irgi Dievo rankų sukurta :) Mes esam ne tik dvasiškos, bet ir kūniškos būtybės. Ir gyvenam šiame pasaulyje irgi ne be tikslo. Taip kad regimas pasaulis irgi yra vieta, kur Dievas save atskleidžia.
O šiaip būna ir fizinių dalykų... Būna, žmonės tikrai balsą išgirsta :)) Bet niekas neįpareigotas tuo tikėti. Būna, kad kartais fiziškai pajauti, kad Dievas yra... :) Bet kokiu atveju, čia jau yra paslaptis... Faktas, kad Dievui nėra nieko neįmanomo :)
Kūrinys lieka kūriniu, svarbu tik kad viskas turėtų savo vietą vertybių skalėje. Gerai apaštalas Jonas savo laiške rašė (1 Jn 2; 15)
Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės, nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio. Praeina pasaulis ir jojo geismai.
Na, tada reiktų apsibrėžti, ką turi omeny sakydamas "regimasis pasaulis" (aš ne apie ištrauką iš Jono laiško). Aš kalbu apie Viešpaties Dievo sukurtą visatą ir visą kūriniją, kurios kaip žmogus negaliu nemylėti, nes tai reikštų, kad atmetu Kūrėjo rankų darbą. Jono laiške, kaip suprantu, pasaulis (kaip ir Jėzaus lūpose) dažnai vartojamas apibūdinti nuodėmės sužalotą tikrovę (nerandu, kaip tiksliau apibūdint)... Hm. Bet trūksta man teologinių žinių, kad galėčiau išreikšti tai, ką jaučiu ir svarstau... Tai nebenersiu ton pusėn, gal protingesni paaiškins.
Ką visu tuo norėjau pasakyti: kad nesusišnekam :) Tu apie liūtus, aš apie begemotus. Tai truputį paaiškinsiu, jei pasirodė neaišku tai, ką parašiau.
Norėjau pasakyti, kad kažkodėl Dievas mus sukūrė ne kaip dvasias (pvz angelus kokius), bet kažkodėl ir kūniškus. O juk tai, ką Viešpats kuria, yra tobula! Tai jei Viešpats mus kūrė norėdamas dalintis su mumis savo meile, kodėl atmetam galimybę, kad ir fiziškai tą būtų įmanoma pajusti? :) Galų gale juk apsikabinus draugą juntama bendrystė irgi kalba apie Kūrėją. Arba kunigo palaiminimas - kryželis ant kaktos... :) Lygiai tas pats per regimąjį pasaulį - per nuostabaus grožio tobulą gamtą kalba Viešpats. Tas "primityvus" pasaulis nėra tokia jau padielka, JEI į ją žvelgi Malonės perkeistomis akimis. Taip, prisirišti nereikia ir žiūrėti reikia į tai, kaip į kūrinius, labiau visko mylint Kūrėją :) Tik nemanau, kad vis viena mes turime teisę tai vadinti "padielka" :) Nes ne mes to kūrėjai.
Pasaulio jokiu būdu ne niekinu, tiesiog pabrėžiu "kokybės atotrūkį" tarp šio ir ano pasaulio. Pasaulis tiek tobulas, kiek jis yra gražus, o "padielka" slypi laikinume, netvarume. Visa tai tik muliažas, skirtas mums išbandyti - aužauginti. Mūsų regimybė yra tik nedidelė kūrinijos frakcija. Pasaulis nėra tobulas, nes paklūsta netobulai žmogaus valiai, tokiu būdu leidžiasi sugadinamas, užteršiamas.
Ačiū! dabar jau aiškiau, ką tu turėjai omeny :)
aš tik apie juodaodžius (nes manau, kad vienoje temoje uždavinėti penkis klausimus - beprasmiška; juk užsivelia po to viskas).
Dieve telpa visos odos spalvos :) Lygiai kaip Dieve telpa ir abi lytys :))) Jam nereikia būti nei vyru, nei moterimi, kad Jis sukurtų vieną arba kitą. Dievą (tokį, kokį tiki krikščionys) atpažino žydų tauta. Galbūt todėl ir nerandame Biblijoje juodaodžių (arba tai neakcentuojama kaip kažkas išskirtinio) - juk anuometinis (minus 3000 metų nuo dabar) pasaulio pažinimas buvo gerokai skurdesnis ir šiaip - kitoks :)
sėkmės ieškant.
bet šiaip tokia diskusija yra beveik beprasmiška - nei klausovas, nei atsakovai nėra skaitę Biblijos nuosekliai :))) kokius gi argumentus jie ruošiasi vieni kitiems pateikti? :)))
Kaip neskaičiusiai Biblijos nuosekliai, man kilo klausimas. O ar Šventraštyje yra kalbama apie baltaodžius? Ar yra tokių vietų, kuriose žmonės būtent taip ir įvardijami? :)
Turbūt čia atsiras ir išmintingesnių atsakymų, bet maniškis - neišmintingas - būtų tiesiog: jei nesi skaičiusi Biblijos nuosekliai, tai negi patikėsi, kad ji sako taip arba anaip? Eik skaityt, užuot rašinėjus :)))
Ok. Varau. :)) Man gi irgi šita diskusija pasirodė beprasmiška, tai pagalvojau įsikišti... :)
Na, jei jums, broliai ir seserys, atrodo beprasmiška bent kažką parašyti klausiančiam žmogui, o ne tylėti, tai gal... nežinau... :)
Nes aš tai nelaikau mūsų pokalbio diskusija, siekiančia atskleisti teologinius klausimus.. O tiesiog išsakymu savo pozicijos, kurios žmogus prašo :) Kas kad ST nuosekliai neperskaitę. Ar dėl to negalime šnekėtis ir bendrauti? :) Ieškoti kartu? :)
Internetinėj erdvėj darbais liudyti neišeina.
mintis buvo, kad bent jau atsakinėjantieji turėtų vieną kartą sėst ir perskaityt Bibliją :)
Tikslas (nejuokauju) :) Tik šiek tiek užtrunka įveikti 1344 psl (mažo formato) :D Taip klausimas gali likti nepakomentuotas kokius kelis mėnesius :)
Aaaa...tik dabar supratau, kad dalyvauti diskusijose kvjk.lt gali tik perskaitę Bibliją... Ką gi, ačiū išmintingiesiems.
Kaži kiek procentų katalikų pasauliečių, o ypač jaunimo, yra perskaitę Bibliją?
Na, žodžiu...baigiu... :)
Ne tik kvjk.lt, bet apskritai visi diskutuojantys apie krikščionybę. Kalbėti apie tikėjimą šiuo Dievu ir nebūti perskaičius Jo žodžio yra tas pat, kas mokyti ką nors rašyti pačiam nemokant abėcėlės. Ženklus galbūt ir pažįsti, esi su jais susidūręs, bet ką jie reiškia - nežinai.
Taip ir čia - daug išmanom, daug patirties turim. Faktas. Bet ar mūsų atsakymai yra pagal Dievo mintį, pagal Jo Valią? Ar nėra taip, kad geriausias atsakymas yra Jo Žodis? Kas gi drįstų kalbėti pirmas, prieš tai neišklausęs Viešpaties atsakymo?
O kaip gi Jo klausysies, jei nepažįsti Jo Žodžio?
Ar čia žiauriai kalbu? Nė kiek. Tiesiog užteks to maivymosi. Vieną kartą ir kvjk'iečiams reikėjo pasakyti: "arba jūs - krikščionys ir pradedat eiti Išpažinties kas mėnesį, arba jūs - kas tik norit, bet tik ne krikščionys". Ir nuo tada velkasi tas šleifas, kad kvjk'iečiai - pasikėlę :)))
Bet Viešpaties klausyti reikia labiau negu žmonių. Todėl man nesuprantamas toks elgesys, kai koks nors katalikas prisirikiavęs lentynas dvasinės literatūros ir sako, jog daugelį tų veikalų yra perskaitęs; o kalbėdamas apie Bibliją sako "man per sunku".
Jis panašus į jaunuolį, kuris sako: "Šlovinti man patinka, o va adoracija - tai jau ne man. Per sunku". Bet tai čia - tik panašu, nes iki adoracijos, ko gero, reikia priaugti, o va su Šventraščiu - kone atvirkščiai. Be jo neįmanoma augti apskritai.
Jei Dievui užčiaupiame burną Biblijoje jos neskaitydami, tai kaipgi drįstame prašyti Jį, kad Jis mums kalbėtų per šlovinimą, per adoraciją, ar per draugus?
Klausimą formuluočiau kitaip. Ne "kiek procentų katalikų pasauliečių ... ir t.t." bet: "Ką aš padariau, kad daugiau procentų katalikų pasauliečių, o ypač jaunimo būtų perskaitę Bibliją?" Juk jeigu perskaityčiau pats, tai tas procentas jau ir padidėtų?
Nes kitaip visos tos "diskusijos" tėra pilstymas iš kiauro į dar kiauresnį. Kažkas kažką kažkur yra skaitęs, kažkas kažką dar atsimena nuo Pirmosios Komunijos, o kažkas apskritai cituoja Koraną. O didž.gerb. diskusijos dalyviai net nesusiorientuoja, kad ta citata - ne iš Biblijos.
Apie kokias diskusijas, o juolab - apie kokį evangelizavimą mes čia kalbame tada? Gal pagaliau tada susiimkime ir nugalėję savo tinginystę eikim skaityt tų pusantro tūkstančio puslapių?
Ir ta ironija, Bite, apie išmintinguosius - visiškai ne prie ko. Būti ar nebūti perskaičius Bibliją - ne pasididžiavimo, o būtinybės reikalas. Ir jei žmogus nėra skaitęs Pakartoto Įstatymo arba Kunigų knygos - jis negalės atsakyti į aukščiau pateiktą Antrojo_Pasaulinio_Karo klausimą. Arba atsakinės "man atrodo...", "manau, kad..." ir t.t., galiausiai pamiršdamas, kaip klausimas buvo suformuluotas. Atsakymas vis tik turėtų būti: "Dievas savo Žodyje sako taip ..., o Katalikų Bažnyčia moko, jo tai reiškia ..., ir man atrodo, kad tai yra ...".
Mes gi savo diskusijose sakom: "man atrodo ..., ką apie tai sako Katalikų Bažnyčia nelabai žinau, nes neskaičiau Katekizmo, bet dar žinau, kad yra tokia citata ... (ir iš kur nors ištraukia nei į tvorą nei į mietą citatą iš kurios nors Evangelijos, kurią girdėjo skaitant sekmadienį arba per Velykas).
Ir būna, kad pataiko :)
Amen aleliuja. Iš to plauktų, kad tu, Bite, teisi, o aš - ne. Ir tai reikštų, kad sekmadienį ir per Velykas skaitomų Evangelijų užtenka. Sorry už ironiją. Bet kaip jau sako: "šauksi - atsišauks" :)
Kun. Algirdai, ačiū labai už tokį tiesų, taiklų ir gerą smūgį. Tikrai nuoširdžiai sakau. Nes kuo stipriau skauda, tuo labiau jausti, kad tiesa yra tai, kas pasakyta.
Na, manau, neteisinga yra sakyti, jog jei nesi skaitęs Biblijos, negali veltis į diskusijas apie ją, kritikuoti ar ginti jos. O gal tuomet žmonėms nereikėtų peikti narkotikų, kol jų neišbandė? Gi būtų neteisinga pagal tokią logiką sakyti, jog jie kenkia, nė karto nepabandžius:) Manau, apie juos jūs turite žinių ~ tiek kiek aš apie Bibliją. O kaip savižudybės? Ar galima sakyti, kad tai yra blogai? Juk niekas nėra su tuo susipažinęs gyvųjų tarpe :).....?
P.S Labai sudomino ten, kur užsiminėt apie Antrąjį pasaulinį karą. Gal galėtumėt plačiau..?
Tavo nikas reiškia Antrąjį Pasaulinį Karą. Tiesiog išverčiau santrumpą ir tiek.
O dėl Biblijos skaitymo jau viską pasakiau. Kalbėtis apie krikščionybės reikalus jos neskaičius - vėjų gaudymas. Nėra krikščionybės be Biblijos. Lygiai kaip nėra katalikybės be sakramentų.
Narkotikų bandyti nereikia - užtenka atpažinti savyje bent vieną priklausomybę ir jau puikiai suprasi kaip ji veikia. Aš priklausomas nuo kompo ir todėl kuo puikiausiai suvokiu, ką reiškia "lomkės". O suvokti, jog tas jausmas ir nesmagumas gali būti tūkstančius kartų stipresnis - ne taip jau ir sunku.
p.s. tavo klausimai faini, bet jie platūs. Vienoj diskusijoj juos suplakti į krūvą - neprotinga. Užvesk atskirą temą atskiram klausimui ir bus normaliau, pamatysi :)
"Aš priklausomas nuo kompo ir todėl kuo puikiausiai suvokiu, ką reiškia "lomkės"."
Labas, bralgi, aš taip pat anoniminis kompiuteroholikas. Šią priklausomybę sugebu numušti tik kitos priklausomybės - žvejybos pagalba. Ok, gana čia ne į temą...
Kadangi pilnai esu perskaitęs tik vaikišką Biblijos versiją, prieš maždaug 20 metų, o suaugusiųjų versijos skaitau tik epizodus, tuomet į rašto aiškinimą nesivelsiu. Bo gausiu ir aš žaibų. Kas liečia šitą filmuką, tai nelabai čia yra ką ir aptarinėti kažkokių sektų susibūrimus ir jų "darbo" metodus. Ten juk Amerika, derlingas daržas veistis visokioms anomalijoms.
1. Taip mano nikas tą ir reiškia.:) Nuo vaikystės aktyviai domiuosi Antruoju ir Pirmuoju pasauliniais karais...
2. O kalbėti apie patį Dievą? Ar būtinai reikia Biblijos? ........norėjau čia dar kai ką pasakyti, bet tam reikalui sukursiu atskirą temą...:)
3. Narkotikus bandyti reikia!:D Aš esu skaitęs kažkada vaikišką Bibliją, bet turbūt jos nepakanka... Ir narkotikų negalima vertinti taip paprastai... Tu juos sullygini su kitokiu ir būtinai priklausomybę sukeliančiu procesu. O ar aš galęčiau taip vertinti lygindamas Bibliją su Koranu? Sakyčiau, Koranas kursto neapykantą kitatikiams, smurtą ir pan. Užtenka įsivaizduoti, kad Biblijoje viskas vyksta tik kiek silpnesne forma.... Ar toks paaiškinimas tinka? Manau, kad ne. Ko gero viskas yra kitaip.. Kaip ir su narkotikais. Bet ar juos būtinai reikia išbandyti norint apie juos diskutuoti? Ko gero, irgi ne.. Jeigu nebūčiau skaitęs Biblijos niekada, ir išvis nesuprasčiau apie ką kalbu...ko gero tik kvailai klausinėčiau ir būčiau nugrūstas į kitą temą, kurioje draugiški forumiečiai man viską dailiai nupasakotų... O, kai žmogus nežino kas yra narkotikai, jam irgi leidžiama apie tai kalbėti, jam kiti pasakoja ir nebūtinai jis turi jų paragauti...
Dar vienas palyginimas. Kai mokslininkai tyrinėja narkotikus, jie nebūtinai juos turi ragauti, jie ištiria sudėtį, poveikį psichikai ir t.t O žmonės kurie tyrinėja, kokį poveikį šiuolaikinei civilizacijai daro Biblija, irgi netūrėtų remtis vien jos turinio "kramtymu", kaip ir narkotikus tyrinėjantys mokslininkai, kurie bent jau nemanau, kad ragauja:)
3.B. O nuo kompo priklausomybės aš irgi kenčiu...:)
4. O dėl klausimų... gi neprikursi kasdien po 10 naujų temų, ir erzina, jei labiau pasigilinus į kokį klausimą, turi keliaut į kitą temą, nes viskas nukrypo... Čia prisimenu, geras pavyzdys buvo, kai kažkokiame forume diskutuojant apie patriotizmą, kalba nukrypo į rasizmą...Ir visa diskusija buvo sustabdyta moderatorių....
Musulmonas perskaitęs Koraną yra kompetetingesnis kalbėti apie Bibliją negu katalikas kuris nėra jos skaitęs :) Šitą galiu beveik garantuoti. Taip - tai labai skirtingos knygos. Bet kalba tas pat Dievas.
Sakydamas apie priklausomybę turėjau omeny patį principą. Tas pat su Koranu/Biblija - žmogus kuris yra bent vieną perskaitęs, niekada nesiimtų sakyti, kad ta ar kita kursto neapykantą :) Šitose knygose tiesiog per daug visko, kad jas būtų galima va taip paprastai sudėti į "kursto neapykantą" lentyną :)
Šitoks teiginys tiesiog atspindi mano minėtą situaciją - žmogus nepažįsta Knygos; jis žino, kad kitas žmogus ją skaito; jis stebi to žmogaus elgesį; pagal elgesį ir pavienes citatas nusprendžia, jog Knygoje kalbama apie tam tikrus dalykus.
Tai, mažų mažiausiai - absurdas :) Nežinant visumos, nežinant konteksto ir nežinant kaip tas ar anas žmogus aiškina Knygą (juk įmanoma tą patį sakinį suprasti visiškai skirtingai) yra praktiškai neįmanoma suvokti kas Knygoje parašyta.
Tada jau diskutuoti apie Knygą - visiškas, kaip sakiau, vėjų gaudymas :) Kažoks gandų, asmeninių nuomonių ir iš konteksto ištrauktų citatų kratinys. O po to kai kažkas imasi ginti/pulti Bbliją, kitos stovyklos yra apkaltinamas neapykantos skatinimu :) Sorry, bet taip yra. Tik kad mes mokam gerai apsimetinėti, tai sugebam šitą absurdą kažkaip apeiti :)
1. Žinoma, kad tas, kuris yra skaitęs, yra kompetetingesnis tuo klausimu. Kaip ir tas, kuris pabandė narkotikus:) Panašiai buvau girdėjęs, jog toks mokslininkas, tyrinėjo kaspinuotį ir jo poveikį žmogui. Ir galų galiausiai, jis pats prarijo jo kiaušinėlius, kad galėtų tiksliai įvardyti, kokie simptomai pasireiškia turint šį kirminą.
2. Na, nežinau su Koranu, nes jo tikrai nesu skaitęs, tačiau esu girdėjęs, jog ten propaguojama pradėti karą su kitatikiais (ar specialiai su krikščionimis nežinau). Ir šiaip iš jų elgsenos matosi, kad jų religija nelabai skatina pakantumą, ar toleranciją ir t.t.
3. Apie knygą galima nuspręsti daug net jos tiesiogiai neskaičius, lygiai kaip ir apie narkotikus:). Tu gali sužinoti jos autorių, kokia tema gvildenama ir kas per kūrinys, kokie kiti to žmogaus kūriniai. Gali knygą patyrinėti iš istorinės pusės. Kada ji buvo parašyta? Kokia to meto socialinė - politinė padėtis? Koks buvo religijos vaidmuo žmonių gyvenime? Kokie mokslo pasiekimai? Vaizdą susidaryti gali iš kitų žmonių (kad ir mokslininkų) parašytų knygų, straipsnių ir t.t. Svarbiausia, tu žinai temą. Pvz., Biblija, ir tu numanai iš bendro išprusimo, kas ten, kaip ir su narkotikais, iš pavadinimo jau žinai, kas per medžiaga... Tu gali sudarinėti bendrą vaizdą neskaitęs jos, kalbėti apie jos, kaip čia pasakius, "išorę", lygiai kaip ir su narkotikais dabar yra daugiausiai daroma. Sutinku, aš negaliu teigti, kad Biblijoje parašyta apie juodaodžius, kaip ir tamsta negalit teigti, jog "žolė" sukelia haliucinacijas (nebent bandėt). Aš galiu pasakyti, jog Biblijoje yra Dievo žodis (anaiptol tikiu ar ne), kaip ir jūs galit pasakyti, jog narkotikai paveikia psichiką.
Trečias punktas linksmas :)
Žinok, būtų žymiai paprasčiau perskaityti Knygą, negu įvykdyti tai ką tu išvardijai :) Aš va studijuoju Bibliją jau kažkelinti metai, ir matau, jog vos vos paknebinėjau šitos problematkos (istorija, sociopolitinė aplinka, kultūriniai dalykai etc.) paviršių :)
Jei Biblija yra pusantro tūkstančio puslapių, tai norint susipažinti su visais šiais "aplinkiniais" dalykais, puslapių skaičius išauga iki milijardų :)
Be to, šindienos postmodernistiniame kontekste - negi pasitikėsi tuo ką apie Knygą sako kiti, pats to nepatikrinęs? :) Kas nors pasakys, kad Biblija skatina neapykantą. O aš pasakysiu, kad ne. Kuriuo tikėsi? :))) Teks pačiam perskaityti Teisėjų, o po to Rutos knygas, kad suprastum, jog neįmanoma pasakyti kažko "bendrai" apie Bibliją, nes ji per daug sudėtinga ir netelpa į kažkokią simple lentyną - tipo "gera knyga" arba "bloga knyga".
Ai, patinka man tas Biblijos lyginimas su narkotikais. Bandykite, įsitraukite, neabejokite... priklausomybė garantuota. Yra čia vienas toks, tik prisidengiantis kompiuterinėm priklausomybėm, o iš tiesų išgyvenantis biblines ir nė neketinantis jų mesti. Didžiausios "lomkės" nuo Jos- nuo Biblijos- ir prasideda. Nebandėt? pabandykit...
Jei pirmas klausimas buvo, ar galima taip išnaudoti vaikus, tai negalima. Klaikus vaizdas ir tiek.
O dėl Biblijos, aišku kad ją galima perskaityti, bet nuo to, kad ją perskaitysi, diskusijų kokybė nepagerės. Nes juk visko neprisiminsi, o be to, nuo skaitymo būdo priklauso, kokius metodus naudosi, t.t ir panašiai.
Atrodo Šv. Paullius rašė, pamokykit nemokantį, ir būkit kantrūs, užveskit ant kelio... Tai gal kas visą Bibliją perskaitė galėtų patarti dėl juodukų, baltukų ir t.t.?
Jurgita, bralgis jau rašė, kad Dieve telpa viskas. Priduriu : viskas-o-viskas:))
Mes Dievo žodį priimam labai tiesmukiškai. Na, kaip pvz. kažkada sakė kovoti už Dievo žodį, tai kaip suprato, taip ir padarė - karą, nes kaip kitaip kovoti:)) Ir, tikėtina, tada labai kilniai suprato ir darė...
Taip ir Dievo paveikslą, ko gero, mes suprantame pernelyg tiesiogiai: su odos spalva, lytimi, kalba...:) O gal Dievas, sakydamas, kad sukūrė mus pagal savo paveikslą norėjo pasakyti, kad sukūrė mus iš materijos, dvasios ir gyvenimo? Visa tai Jame labai gražiai telpa ir kuria Jo paveikslą:))
laba visiems, sorry biski buvau atitrukes nuo gyvenimo...ir savo tema primirsau :(
nu bet dabar i sita tema. pazejau sita filmuka, man baisu pasidare, tai normalu? gal as daug ko nesuprantu, man cia pasirode vos ne kaip kokiam siaubo filme. vaikai tarsi apsesti kokie atrodo. kaip cia yra is tikruju?
Čia ko gero šiame saite nėra atstovų to tikėjimo, kuris parodomas filmuke, todėl niekas ir nepaaiškins kas ten per fokusai.
čia panašu į kalbėjimą kalbomis :) bet dar kartą parašysiu, kad nerekomenduočiau ką nors spręsti iš šito filmuko. Per trumpai... Nematyti vaisių... Pvz šiaip kalbėjimas kalbomis norma, kritimas ant žemės norma, verkimas negalint sustoti irgi. Charizmatikai tokius dalykus patiria, kai meldžiasi kartu su Šv. Dvasia. Bet čia matyt reiktų eksperto, kuris pasakytų, ar tai, kas čia pavaizduota, yra psichozė ar vienas charizmatinių judėjimų...
O kaip pačiai atrodo, ar daiktų daužymas yra tokia charizmatinio pamaldumo dalis? Jei ten Šv Dvasia, tai aš balerina.
Aš nieko neteigiu :)))) Čia tik pasvarstymui mintys buvo :)) Nepatinka man šitas video dėl daugelio priežasčių. Bet kažkaip pastaruoju metu pasimokiau štai ko: neskubėti daryti išvadų dėl nieko, nes niekada nežinai, kas kur ir kiek. O ką pvz pasakytum, jei ten dalis iš tiesų melstųsi? O dalis vaidintų? Ar taip neįmanoma? Arba kitaip: visiem masinė psichozė, o kažkuris vaikutis iš tiesų išgyvena Dievo prisilietimą?
Dievui nieko nėra neįmanomo. O žmogus labai jau skubus teisti ir spręsti. Labai jau man norisi jus paprovokuot, juolab kad ir šitas video pats iš savęs labai smerkiantis ir net neisiaiškinantis :D Palikim Viešpačiui teisti. Bet savo vaiko tai tokion vieton tikrai nevesčiau :) Net jei tai ir krikščioniška būtų :))
O šiaip, čia nelabai į temą, bet man atrodo, kad būtų labai labai naudinga, jei mūsų bažnyčiose būtų daugiau papasakojama apie Šv. Dvasios dovanas... Nes daug kas nelabai net įsivaizduoja, kas tai tokio. Jauč, pusė mūsų bažnyčių populiacijos kreivai pažiūrėtų į žmogų, kalbantį ar giedantį kalbomis, nors tai vienos iš mažiausių dovanų :)
O ką?... esu ir aš daiktus daužęs. Nes tuo metu ieškojom kaip priimti tiesą, jog Dievas tikrai sunaikina kliūtis, sulaužo ietis ir t.t. Beje, daužydami dar garsiai rėkėm.
Manau, kad čia nereikės pradėt aiškint, kad šūksnis yra viena iš maldos formų? :)
Ko gero čia kažkokios jaunos Bažnyčios bendruomenė. Labai radikali, tas jaučiasi. Ko gero bendruomenės gyvenime dalyvauja visi šeimos nariai - ne tik tėvai, bet ir vaikai.
Todėl ugdymas atrodo (o ir yra) labai radikalus.
Galima ginčytis kiek tai yra pagarbu vaikų atžvilgiu. Bet lygiai taip galima ginčytis ar etiška krikštyti kūdikius bei organizuoti lytinio švietimo pamokas mokykloje. Tai - ne mažiau radikalūs ir vaikui "primetami" dalykai.
Jei chebra čia žadina dovanas - tokias kaip pranašavimas, kalbų dovana ir t.t. (o jie čia tą ir daro), tada iš šono jie atrodys kaip bepročiai. Paulius pirmojo laiško Korintiečiams 14 skyriuje taip ir sako (vėl šlubuoja Šventraščio skaitymas). Spręsti apie radikalios (ir, tikėtina, pakankamai uždaros) bendruomenės gyvenimą nepažįstant krikščionybės įvairovės, reikėtų labai atsargiai.
Filmukas, kaip Laima ir sakė, sudėliotas tendencingai. Thus appears to be clear that the only person whose brain is washed is the one who watches that presentation :)))
Algi, šneki ir nušneki. Ar tu daužei daiktus, kurie simbolizuotų tironiškąją valdžią ar politiką? Šie vaikiai daužo puodukus su užrašais "Government", ir tai dar vienas iš pavyzdžių, kuomet tokie evangelikai "mokosi" kalbėti Šv Dvasios kalbomis, o ne yra pagauti pačios Šv Dvasios. Nu žodžiu, pažiūrėk nuorodą
Man atrodo, kad pražiūrėjau.. Tam filmuke kalba apie "mokymąsi" kalbėti kalbomis?
Ačiū už atsakymą, kad čia evangelikai :)
O kas yra tas "kalbėjimas-kalbomis"? Čia kažkokie paranormalūs gebėjimai? Apšvieskit...
Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. (1 Kor 13, 1)
Šv. Paulius gan daug kalba apie charizmas. Daugiau apie kalbėjimą kalbomis, pavyzdžiui, parašyta 1 Kor 14, 1-19.
Na, Šv. Dvasios dovana :) Kai žmogus pradeda melstis taip, kaip pats nesugalvotų :) Kartais tokia kalba, kurios žmonės nežino. Kartais senomis (pvz aramėjų), kartais esančiomis (girdėjau pasakojimą, kaip vienas žmogus meldėsi už kitą kalba, kurios nemokėjo, bet kurią suprato tasai, už kurį buvo meldžiamasi :D O tai buvo rusų kalba :D).
Bet čia reikia pačiam išgirsti, matyt. Ir tai praeina kiek laiko, kol supranti, kad tai normalu :)) Bent jau man taip buvo :))
puodukų su užrašu "Government" nedaužiau :) bet ne ką mažiau radikaliai buvau mokomas, kad Vyskupų reikia klausyti labiau nei valdžios :)
nu jo, sprendžiant iš jūsų daugumos postų, suprantu, kad šitame klipe kaip ir nieko blogo nėra. Nors man asmeniškai kažkaip nelabai priimtinai visas tas atrodo. Gal dėl to, kad dar mažai žinau ir suprantu...pritarčiau Laimai, kad savo vaikų ten nevesčiau irgi.