Ar eis netikintys į dangų?
svečias atsiuntė klausimą:
Laba diena, čia klausimas ne į temą, atsiprašau, kad trukdau, bet man tiesiog įdomu, ar žmogus , gyvendamas pagal Dievo įsakymus, bet neidamas į bažnyčią ir netikėdamas Dievu pateks į dangų, ar už tai jis nukeliaus i pragarą? ar kaip dabar ten popiežius pavadino "į amžinąją nebūtį", nes pragaro nėra :D..
nes tas žmogus, kurio šiame gyvųjų tarpe nebėra buvo be galo doras , tačiau nėjo į bažnyčią ir neveidmainiavo, kad labai tiki, o juo labiau nevadino savęs laabai geru žmogum, bet buvo daug geresnis, negu kai kurie save gerbiantys krikščionys laiko.
Įdomu tiesiog. Aš nieko nenoriu įžeisti, bet manau atsimerkę, jūs randat ir savo tikinčiųjų tarpe tokių žmonių, kurie tik apsimeta itin dorais, tačiau kitų visai negerbia, o taip aišku parodo nepagarbą ir sau.
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
man labai gražu, kad jūs tuo žmogumi taip rūpinatės ir jei tikite Dievu, manau galite jam padėti, kad jis į pragarą nenukeliautų :) Ir dar, jei jis miręs paliko kitų žmonių širdyse tokius jausmus, kaip jūsiškiai, meilė jį turėtų apsaugoti nuo amžino pasmerkimo. Tokie profaniški pamąstymai.
braač, kaip gražu :) tikrai su meile parašyta... aš gal tik papildysiu vos vos:
emz... skaitydamas prisimenu Karl'o Rahner'io įžvalgą... Jis sakė, kad tikrai, be Jėzaus nėra Išgelbėjimo.
Tačiau, tačiau... Gali būti, jog yra žmonių, kurie negirdėjo Gerosios Naujienos apie Išgelbėjimą, ar netgi ją girdėdami, dėl vienokių ar kitokių priežasčių atmetė.
Bet! būna, kad tokie žmonės savo gyvenime labai nuoširdžiai klauso savo sąžinės. Rahner'io mintis yra, kad tokie žmonės, per sąžinę seka Dievu ir būdami geros valios, laimi Išgelbėjimą.
Jis vadina juos "anoniminiais krikščionimis". Mhm... viena vertus man patinka ši mintis. Juk Jėzus numirė už visus, o ne tik už katalikus :))) Kita vertus yra nemažai dalykėlių, kurie šičia man neduoda ramybės, bet apie juos gal ne dabar ir ne šičia :)
dar kartą dėkoju už tokį gražų atsakymą :)
ačiū už atsakymą. Tiesiog tai buvo mano senelis , kuris buvo be galo išmintingas ir doras. ir aš tikiu,kad tokiems žmonėms tik Dangus..už tai aš jį gerbiau ir gerbsiu kaip asmenybę, kuri niekuo neveidmainiavo nei viena savo gyvenimo akimirka. o be to jis gyveno beveik bažnyčios šventoriuje ir dirbo ten ilgai:) dar visai nesenai jis mus paliko ir kažkodėl iki pat savo paskutinės minutės tvirtino, kad netiki.
Labai gražu, kiekvienas mes norime patekti į dangaus karalystę netik tikintys bet ir netikintys. kiekvienas to trokšta
O kaip jus isivaizdauojate ta "dangu". Ar tikrai ten bus visi tie kurie saziningi katalikai , laikosi taisykliu ir baznycios nurodymu? Ar zmones-dvasios ten bus su tuo paciu protu kaip ir cia, su tuo paciu noru pasirodyt, pavydu, gedos jausmu? ar visa tai kazkokiu stebuklinguoju budu tiesiog isnyx? kokia bus forma dvasiu? kaip jos bendraus?
mano supratimu galite buti ramus nebus jum jokio rojaus niekada. o vat taip vadinamas pragaras tai imanomas :)
hmz... na, aš tikiu, kad vis tai išnyks ne kokiu nors "stebuklingu", bet labai konkrečiu būdu - jei Jėzus sunaikino nuodėmę ir mirtį, tada reiškia, kad nebebus ir nuodėmės vaisių - viso to ką išvardinai.
ir ar žmonės bus vien dvasios - tai dar klausimas. Šventraštis juk rašo, kad prisikelsim su kūnais, kurie, tačiau, bus perkeisti - nebegendantys, dar toks įdomus žodis ten "garbingi" (ką reiškia, kažin?)...
tai nereik cia det pernelyg daug pastangu, Jezus uz mus viska padarys? reik tik but nuolankiam , ji garbint beigi reguliariai lankytis baznycioje, beigi negailet aukot?
gera religija , jokiu pastangu nereik det, viska Jezus padarys uz mus. gerai kad pakrisktytas esu
brangus Eugenijau :) tai jei (tik) būsi nuolankus, garbinsi Jį ir reguliariai lankysies bažnyčioje beigi negailėsi aukot - kuo būsi geresnis už fariziejus, kurie visa tai darė labai uoliai?
ir jei visa tai ok, kodėl Jėzus jiems taip priešinosi ir priekaištavo?
ar krikštas yra "blatas" pakliuvimui į dangų? :)))
manyciau krikstas yra "draudimo polisas". ok, as tikiu, ok, as bijau, tai as esu krikscionis, as pasikrikstijau. as tikiu kad dievas ar tai jezus mane isganys, ir as amzinai gyvensiu po mirties.
O ko dar moko baznycia? vistik viskas paliekama "stebuklui", dievo visagalybei, o visi aiskinimai baigiasi tuo kad "sventam raste parasyta". juk ir tu, vietoje to, kad pasiremt savo patirtim , tiesiog davei man nuoroda i sventaji rasta. bet ar galima sventaji rasta priimt kaip veinteli ir neklystanti ir pirmini tiesos saltini?
ar teisinga kad mokytojai, kunigai ar kas bebutu, remiasi ne savo ismintimi, patirtimi ir isgyvenimais, o vien tik nuorodomis i sventaji rasta?
Ok, as sutinku kad pirmieji jezaus mokiniai buvo sventi, buvo galingi, bet kur ju galios saltinis? kodel jie neperdave savo tikrojo mokymo, ir tai ka buvo ismoke? dabartiniai sventikai yra bejegiai ir tegali duot nuoroda i 2000m senumo stebuklus, kuriu buvimu galima leisti sau suabejot, nes jie tiesiog per seni.
Vienu zodziu as netikiu kad rojus yra ir jis bus. del visa ko, mano tevai mane pakrikstijo, tai jei ka as busiu sarase :)
na... jei sakai, kad mažai remiuosi savo asmenine patirtimi, tai tik reiškia, kad mažai skaitei to ką rašau. niekad necituoju Šventraščio, jei tai kažkaip nesusiję su mano gyvenimu. bet, aišku, iš vieno komentaro ar iš vienos forumo temos išsamaus vaizdo nesusidarysi :)
jei nebūčiau patyręs, kad Dievo Žodis keičia mano gyvenimą, juo nesiremčiau :) Lygiai kaip nesiremiu "Hariu Poteriu", nors ir esu perskaitęs visas jo dalis.
krikščionmybė yra ne stebuklų, o ištikimybės religija. Jėzumi tikiu ne todėl, kad man patinka Jo stebuklai, bet dėl to, kad Jis mane išgelbėjo iš nuodėmės savuoju Gailestingumu ir davė man amžinojo gyvenimo viltį. Ir tai nėra kažkokia abstrakti "idėją" kurią susigalvojau, kad man būtų lengviau gyvent. Žinau, kad buvau banditas, o dabar esu kunigas. Žinau, kad nemokėjau mylėti, o dabar bent jau noriu ir bandau mylėti savo artimą. Ir žinau, kad tai ne aš, o Jėzus įvykdė.
Kaip? Pirmiausia - per Dievo Žodžio skaitymą. tada - per asmeninę maldą. Ir pagaliau - per sakramentus bei draugystes su kitais krikščionimis. taigi, Šventraštis tėra penktadalis visos tikrovės :)
-x-x-x-
p.s. labai prašau, pasistenk rašydamas atsakymą paspausti "atsakyti" (kitose temose tą darai, o čia - ne; reiškia sugebi, bet nenori?) ir... na netingėk įsijungti lietuviškų raidžių!
hm, idomiai. o as buvau vienoks , o dabar kitoks. as myliu artima savo, bet tai darau as. ar amones iki jezaus nemylejo, nesikeite?
dabar ne apie tai. neitikinai manes nekuo, kad yra rojus. as sakau kad jo nera. ir nera jau vien dtodel kad zmones, tokie, kokie yra, negaletu jame but. o krikscionybe nemokina zmoniu keistis, o tiesiog mokina tiket kad jezus viska pakeis.
p.s. lietuvisku raidziu nejungsiu, idant tai nepatogu
che che :)
nemanau, kad mano darbas tave įtikinėti, arba kažką įrodinėti :) man buvo taip, todėl sakau, kad man buvo taip. Tau ir yra, ir bus kitaip.
krikščionybė nemokina žmonių keistis? :))) o tai kodėl tada žmonės pyksta, kad po išpažinties reikia atlyginti žalą ir taisytis? :)))
tai tokia ta ispazintis, jei po jos zmones pyxta.
As tai vieno nesuprantu. tai tu pasikeitei ar tave pakeite jezus? ta prasme, tu gerei, lebavai ir zudei zmones. nenorejai keistis. nesiruosei to daryt. bet atejo jezus ir viska sutvarke?
taip buvo? tu nedejai jokiu pastengu? tu nenorejai keistis?
...viskas paliekama "stebuklui"? Tokiam stebuklui kaip tu ir aš. Kaip mes.
Pirmieji Jėzaus mokiniai šventi ir galingi? Paskaityk šiandienos Evangeliją. Ir prisimink kas lydėjo Jėzų kryžiaus kelyje.
Savo mokymą jie perdavė. Todėl dabar, praėjus tūkstantmečiams, turim sakramentus ir Bažnyčią. Taip, jie buvo Meilės įrankiai.
o mes bailūs. mylėti.
:)
Ei, Eugenijau, maištaujantis, tavo teiginiai ir tavo klausimai man patinka :) Įneša gyvumo į tą truputį per daug idealią šiuo metu čia vyraujančią nuotaiką.
Atkreipiau dėmesį į tai, ką dabar parašei, į paskutinį tavo komentarą. Aišku, tu lauki atsakymo iš kun. Algio, bet ir aš truputį įsikišiu, šiek tiek apie savo matymo kampą parašysiu :) Žinok, tu teisingai sakai - atėjo Jėzus ir viską sutvarkė, sakyčiau, atvėrė akis ir parodė, kokioje nesąmonėje gyvenu. Tiesa, prieš tai pati pradėjau blogai jaustis savo gyvenime, todėl norėjau keisti kažką, tik dar nežinojau, kaip ir ką. Į mano šį troškimą Jėzus atsiliepė savo stebuklingu įžengimu į mano gyvenimą. O aš atsakiau vis didesniu ir didesniu troškimu keistis. Iki šiol tai vyksta. Be žmogaus atsiliepimo ir noro vargu ar gali kas keistis. Bet ir be Jėzaus niekas negali keistis. Reikalingi abu.
Kada įvyksta pirmas susitikimas, uždegantis norą kietakakčiams? Kiekvienam savaip. Linkiu ir tau to susitikimo :)
Visiškai sutinku su Tavimi, Bite! Tikrai taip, pajutau tai ir aš,kad tu savo gyvenime pradedi jausti, kad kažkas ne taip, kad kažko trūksta tavo gyvenime, kad nejauti pilnatvės. Ir tikrai, tada ateina Jėzus ir jei tu noriai leidies Jo keičiamas Jis atveria tau akis! Niekada apie tai nepagalvojau, bet tikrai, tu kaip tas neregys pradedi regėti!
Eugenijau,manau, kad ir Tau belieka tik atsakyti... :)
Laba diena.
O kodel jus manot kad zmogus yra bevalis kazka pats keisti. Nejaugi iki Jezaus zmones buvo buki gyvuliai ir visi gyveno nuodemeje?
Oki, jum reikia ganytojo, kad itikint save pasikeist. Kiti tai ivardina kitaip. vistik manau, kad zmogus turi daug daugiau vidines jegos. Ok, jus vadinat tai jezum, tebunie... Bet iena is jusu bedu yra ta kad jus patys per mazai dedat pastangu, o atsiduodat "dievo" malonei.
sakau, JUS, neturedamas omeni konkreciai jusu, bet aplamai, tikinciuosius. Daugelio beda ta kad jie nieko nedaro ir galvoja kad viska tvarko buhalteris jezus. Todel ir nera rojaus. ir jum nebus - pamatysit :)
LInksmu svenciu.
ir vienas klausimas. KOkio bieso Velykos kiekvienais metais buna skirtinga diena? juk zmogus mire kazkuria konkrecia data ir po 3 dienu prisikele. kodel kasmet vis kita data?
Ar alkoholikui, narkomanui ar turinčiam priklausomybę nuo kompiuterio paprasta atsikratyti šio įpročio? Taip, jis tą gali padaryti :) Kartais jis nenori -taip, čia valios trūkumas. Bet juk būna, kad savo jėgom pakilęs ir atsikratęs jis netyčiom suvalgo saldainį su konjaku viduj... ir vėl pradeda... Ritasi iki tokios duobės, kur žemiau nebėr.. Būna taip juk, ar ne? Tai va. Aš galiu! Aš galiu daug ką padaryti! IR aš esu kietas! Ar ne? :) O paskui bac kas nors... ir puolu taip žemai, iš kur atsikelt sunku :)
Savom jėgom daug kas įmanoma. Bet savęs pats neišgelbėsi. Čia panašiai, kai skęsti baloj ar pelkėj. Aišku, reikia be galo daug drąsos prisipažint, kad esu silpnas ir pats ne viską galiu. Bet patikėk manim, iš patirties sakau, tiesos sakymas sau išlaisvina. Jei manai, kad būti krikščioniu lengva, neva viską pavedus buhalteriui Jėzui, tai klysti :) Vienas sunkiausių dalykų žmogui yra pagaliau pripažinti sau, kad jis NĖRA dievas ir jis nėra visagalis :) Nagi, pabandyk būti sau atviras :D Pažiūrėk į veidrodį, į save ir nuoširdžiai pasakyk sau, ką matai :)
Skaudžiai provokuoju :) Jei rimtai, būti su savim atviram ir tiesoje nėra gyvenimas be pastangų, nes būdamas tikintis tu jauti būtinybę į kiekvieną savo gyvenimo sekundę žiūrėti atsakingai. Čia kaip santykyje. Kai tu pasižadi su žmogumi būti per amžius, ir esi su juo. Ir stengiesi iš visų jėgų neskaudinti ir nežeisti jo. Tai panašiai ir tikėjime.
Visus su Prisikėlimo švente! Telaimina jus prisikėlęs Viešpats ir tesuteikia ramybę.
vienas lengviausiu dalyku pasaulyje yra atsiduoti dievo malonei. tuo paciu gyvenant taip kaip ir anxciau, bet kartais nueinant ispazinties, del visa ko paskirkstijant vaikus ir toliau vel gyvenant taip kaip simtai tuxtanciu aplink. kai suklysti, pasakom kad esam nedievai, kad klysti zmogiska, bet dievas atleis ir vel del visa ko i baznycia. paskui tik ziu kad visai nieko ta baznycia, tikrai ramiau. ir tada mintis AS ISILEIDAU JEZU. o kadangi dazniausiai lankantys baznycia nelabai turi kitu hobiu, tai baznycios lankymas reguliarus tampa visai primtinu laiko praleidimu. argi netaip?
Dar karta sakau, nera jokio rojaus ir dangaus, galit ramintis. garantuoju, kad geriausiu atveju bus taip kaip ir uzmigus, PYST ir nera nieko. o blogiausiu atveju bus kaip sapnuojant amzina kosmara, nors greiciausiai vistiek galu gale bus pyst ir nieko... nieko visai.....
ir jau tikrai nebus jokiu baltu xalatu, dainuojanciu angelu, amzinos palaimos, dievo buvimas salia.
nes man taip niekas ir neatsake, kas buvo tol kol nebuvo jezaus . zmones iki jo gyveno daugiau negu po jo gyvena. jie visi beviltiski gyvuliai? pasmerkti amzinom kanciom tik todel kad dievas dar nebuvo sumastes pasiuti jezaus?
:) žinai, Eugenijau, man tai net ir nesinori atsakinėt :) juk moki normaliai lietuviškai rašyt. kodėl tada rašai tokias kveberdas? tai juk rodo pagarbą/nepagarbą pašnekovams... įsijunk lietuvybę :)
neatsakinek. neturiu lietuvisko klaviaturos tai ir nerasau lietuviskom raidem. paprasciau nebuna. rusai sau isleidzia klavas, vokieciai , manau irgi, kodel lietuviai negali?
gal tu būsi tas , kuris ims ir padarys :)
Nereikia turėt lietuviškos. Užtenka nusistatyti Windows, kad lietuviškai rašytų, ir ieškoti raidžių. Bet, matyt, tiesiog nesinori, tai taip ir sakyk :)
:) Įdomu... manai, kad "vienas lengviausių dalykų pasaulyje yra atsiduoti Dievo malonei"?
O kas tai yra, tavo manymu, - atsiduoti Dievo malonei?
jus pirma atsakykit i klausima, vietoje to, kad kabinetis prie raidziu. speju kad tiesiog neturit atakymo :p
kas yra atsiduoti? ogi neuzdavinet bereikalingu klausimu. pasake baznycia ir taskas, jokios diskusijos ir jokiu abejoniu. rojus yra is taskas. bet kuris zmogaus pasiekimas is tikruju yra ne jo o dievo darbas, ir nevalia tuo abejot. jusu darbas tiket, lankyt baznycia, moket jai pinigus arba kitaip tarnaut, o jau jusu pomirtiniu gyvenimku uz jus pasirupins.
Jau neatkapstau, koks gi klausimas buvo. Būt gerai, jei pakartotum. Vieną, esminį.
Atsiduoti Dievo malonei - neuždavinėti bereikalingų klausimų? Tau taip atrodo?
Nežinau, kas per Dievas, kurį tu pažįsti :) Mano Dievas kitoks. Pasiskaityk apie mano Dievą čia . Tada galėsim pratęsti. Tik turiu vieną prašymą - būk geras, "neputok" ir nesimėtyk nepagarbiais vertinimais. Pagarba - tai sąlyga, kuri reikalinga, kad galėtume toliau diskutuoti. Ir dar - labai prašau įsiklausyti į tai, ką tau sakome/rašome. Nesutikti - tavo teisė. O mes turime teisę turėti savo nuomonę. Dėl to nėra ko pykti.
Ne tik, kad netikintys nepatenka į dangų, ten nepatenka ir krikščionys. Rojus ir Dangus yra skirtingos vietos: Rojus - tai laukiamasis kambarys prieš Dangų. Jei Dangaus Karalystės nėra žemėje, kaip ji gali būti danguje? Juk ką surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ar ne taip? Nors Jėzus savo misijos pradžioje kalbėjo, kad "atgailaukite, nes artėja Dangaus Karalystė!", tačiau ant kryžiaus dešinėje esančiam vagiui jis pasakė, kad "dar šiandien su manimi būsi Rojuje". Tai skirtingos vietos. Rojuje visi gyvena po vieną, kaip angelai ir visi turi gimtąją nuodėmę. Danguje žmonės gyvena su šeimomis ir neturi gimtosios nuodėmės. Dėl to, jog Jėzus buvo nukryžiuotas ir negalėjo sukurti šeimos, jis nepastatė Dangaus Karalystės žemėje ir yra Rojuje. Argi ne dėl to jis pažadėjo sugrįžti, kad užbaigti savo misiją - Dangaus Karalystę žemėje?
Kai Mesijas sugrįš, jis teis net ir tikinčiuosius. Šv. Rašte parašyta:
„Daugelis man sakys tai dienai atėjus: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!’ Tuomet jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, nedorėliai!’“ – Mt 7, 22-23
Įdomi teorija apie Dangaus Karalystę ir Rojų. :) Bet kiek gi ji pagrįsta? Man čia labiau asmeninė interpretacija, negu tiesa. Jahovos liudytojai dar kitaip apie Rojų kalba. Irgi naudoja NT citatas.
Neįtikina :)
Dangaus karalystė ir rojus
Kai kurie krikščionys miglotai suvokia Dangaus karalystės ir rojaus sąvokas, nes jie netobulai supranta Principą. Jei Jėzus būtų įvykdęs savo kaip Mesijo misiją žemėje, Dangaus karalystė žemėje jau būtų įkurta jam tebegyvenant. Dangaus karalystė danguje irgi būtų buvusi įgyvendinta anuomet, vos tik tobulo būdo žmonės, gyvenantys Dangaus karalystėje žemėje, būtų perėję į dvasinį pasaulį kaip dieviškosios dvasios. Tačiau kadangi Jėzus mirė ant Kryžiaus, Dangaus karalystė žemėje liko neįgyvendinta. Žemė niekada neišvydo pasirodant dieviškosios dvasios lygį pasiekusių žmonių. Iki šiol dar niekas nėra tapęs Dangus karalystės dvasiniame pasaulyje, kuris buvo sukurtas kaip dieviškųjų dvasių namai, piliečiu. Todėl Dangaus karalystė žemėje lieka tuščia ir nebaigta. Kodėl gi tuomet Jėzus užsiminė, kad tas, kas jį tiki, įeis į Dangaus karalystę? Pradinis tikslas, dėl kurio jis atėjo į žemę, buvo įkurti Dangaus karalystę. Tačiau kadangi žmonės juo netikėjo, Jėzus mirė ant kryžiaus pirmiau negu jis galėjo įkurti Dangaus karalystę. Jėzus pažadėjo nusikaltėliui, nukryžiuotam jam iš dešinės, kad šis įeis į rojų kartu su juo. 15(Lk 23, 43) Nusikaltėlis buvo vienintelis žmogus, galiausiai patikėjęs Jėzumi tuomet, kai visi kiti ji buvo palikę. Kol Jėzus turėjo vilties įvykdyti savo misiją kaip Mesijas, jis pamokslavo, kad žmonės gali įeiti į Dangaus karalystę. Bet kuomet jis merdėjo ant kryžiaus neatlikęs savo misijos, jis pasakė nusikaltėliui, kad šis įeis tik į rojų. Rojus čia suprantamas kaip dvasinio pasaulio sritis toms dvasioms, kurios pasiekė gyvosios dvasios lygį įtikėję Jėzų per savo žemiškąjį gyvenimą. Ten jos ir liks laukdamos tos dienos, kada atsivers vartai į Dangaus karalystę.
Plačiau skaitykite čia: http://moonis.wordpress.com/2008/03/10/dieviskojo-principo-isdestymas-i-dalis-5-skyrius/
tik dabar pažiūrėjau į nuorodos pirmą dalį - čia munistai?
Aisti!!! ar tik nebūsi taisai Aistis, kuris pas mane architektų barake penkioliktam aukšte arbatą gėrei??? :))) vis dar sirguliuoji mėnulininkais?... gražu. smagu tave prisimint :)
Jėzaus misija - įkurti Dangaus Karalystę žemėje? "Pradinis tikslas, dėl kurio jis atėjo į žemę, buvo įkurti dangaus karalystę" .... ir t.t. Iš kur tai? Kas tai sugalvojo?
Dabar matau, kad visuose komentaruose prikaišiojai citatų iš to paties teksto, kuris atrodo kaip kažkoks iškreiptas veidrodis. Lyg tiesa, bet netiesa.
Na, nežinau... Gal tu, Aisti, pasiskaityk Šventąjį Raštą. Normalų, neperfiltruotą.
Paskaičiau, Aisti.
Gerai, kad tik kai ką.
Geriau būčiau iš viso neskaičiusi.
Taip, aš studijavau architektūrą ir gali būti, kad gėriau su tavimi arbatą, nes 1994 m. gyvenau Saulėtekio bendrabutyje Nr. 16... Citatų tai prikaišiojau, nes Copy ir Paste yra paprasčiau nei pačiam rašyti, juolab kai citatos tinka. Jei norite diskutuoti iš esmės, mielai prašom. O Šventą Raštą turiu šalia pasidėjęs, normalų, neperfiltruotą, pilną prieštaravimų ir simbolių, parašytą prieš kelis tūkstančius metų, tą patį kaip ir jūs. Tą patį, kurį skirtingai interpretuodami krikščionys susiskaldė į daugybę srovių srovelių... Juk apie tai ir kalba, kad jei nepasitelkti logikos aiškinantis (koks buvo Dievo kūrimo tikslas, kas yra nuopuolis, ar Jėzus atėjo numirti, ar Jėzus Dievas ar žmogus, kas yra Šventoji Trejybė, kas yra pasaulio pabaiga, ar viskas yra Dievo nulemta, kaip, kur ir kada ateis Antrojo Atėjimo Kristus, kaip atrodys Dangaus Karalystė) kaip Dievas veikia istorijoje ir kitų klausimų, mes turime konceptualų tikėjimą Dievu, kuris jokiais veiksmais nepasireiškia, nes emocijų nesukelia ir valia negimsta.
Ir šita mergina tokia miela..., o kad Dievas sako būti skaisčiam iki vedybų atrodo taip tolima ir miglota, kodėl? Juk saldi nuodėmė yra čia su visu kuo? Tai kiek krikščionių šiuo metu pasaulyje užbaigia savo santuokas skyrybomis? Gal mažiau, jie juk tiki Dievu? Ne, jie niekuo nesiskiria nuo netikinčiųjų, kai kuriais duomenimis, ateistai sukuria tvirtesnes šeimas... Štai tau ir valia veikti, kai tikėjimas neatsilaiko prieš protą, moralė pralaimi kasdien. Taip ir gyvename. Gal apie tai ir padiskutuokim?
jėga :) reiškia tas pats. nusipirkau iš tavęs atvirutę už 5 lt. ir už tai gavau bonusą - pusantros valandos paskaitėlę apie skaistumą :))) ir dar suvėlei man smegeninę ilgam dėl Jono Krikštytojo!
Klausyk, Aisti, čia ne į temą - bet ką vis tik tu galvoji apie laisvą žmogaus pasirinkimą santuokoje?
Malonu sužinoti, kad esame susitikę. Bet tai manęs nestebina. Aš Lietuvoje esu susitikęs šimtusir tūkstančius žmonių skelbdamas Dievo Žodį. O Jonas Krikštytojas pateko į pragarą kartu su Judu Iskariotu, nes buvo pagrindinė Jėzaus nukryžiavimo priežastis. Juk jis nepasekė Jėzumi, o iš 3000 Jono mokinių tik du nusekė paskui Jėzų, o Izraelis labiau tikėjo Jonu nei Jėzumi. Kad atpirkti Jono klaidą, Jėzus pasninkavo 40 d. ir buvo šėtono gundomas iš kart po susitikimo su Jonu Kr.
Daugiau apie Mesijo misiją ir Jono Kr. netikėjimą skaitykite čia:
http://moonis.wordpress.com/2008/03/11/dieviskojo-principo-isdestymas-i-dalis-4-skyrius/
Reikėtų paklausti Adomo ir Ievos, ką jie galvoja apie laisvą žmogaus pasirinkimą santuokoje. Juk Dievas davė priesaką "Nevalgyk nuo gėrio ir blogo pažinimo medžio, nes mirsi!" Tačiau jie nemirė, gyveno ilgai. Kai kurie krikščionys tvirtina, kad jei jie nebūtų nusidėję, būtų gyvenę amžinai žemėje (o kaip su antru termodinamikos dėsniu...?). Nukrypstu į šalį. Taigi, prie reikalo: Adomas ir Ieva gavo priesaką neturėti lytinių santykių iki vedybų. Jie buvo sukurti kaip kūdikiai, jie nebuvo sukurti suaugusiais žmonėmis, tobulais iš kart (o kur tada žmogaus atsakomybė?). Jei jie būtų tobuli, jie negalėtų nusidėti. Ne, jie buvo vaikai, kaip visi mes, ir turėjo užaugti. Jiems augant buvo tik vienas pavojus, kad jie nepanaudotų seksualinės meilės prieš Dievo valią, todėl Dievas jiems liepė palaukti, kol Jis duos jiems leidimą. Tai vienintelis dalykas, kurio turėjo prisilaikyti Adomas ir Ieva Edeno sode. Žmonės yra sukurti kaip Dievo vaikai, pagal Jo atvaizdą, todėl jie vieninteliai yra laisvi meilėje (gyvūnai poruojasi kartą per metus tik dėl dauginimosi, mes gi esame laisvi). Adomas ir Ieva turėjo elgtis kaip brolis ir sesuo iki vestuvių (man atrodo visiems aišku koks vienintelis dalykas, kurio turėtų nedaryti brolis su seserimi?). Čia laisvė ir atsakomybė eina greta. Jei patyrinėsime visas kultūras, rasime, kad visur tėvai parinkdavo savo vaikams sutuoktinį. Mūsų laikais, dėka renesanso ir švietimo epochų, tai pasikeitė Vakarų visuomenėje, nes yra griaunamas tradicinis paveldas, perduodamas iš kartos į kartą. Šimtą metų atgal ir Lietuvoje tėvai parinkdavo porą savo suaugusiam vaikui (tik, deja, nepasitarę su Dievu, dažnai savanaudiškų paskatų vedami - skaitykit Vienuolio "Paskenduolę"). Kadangi laisvas Adomo ir Ievos pasirinkimas (jie turėjo lytinius santykius - "valgė", kai jiems buvo keturiolika) yra gimtoji nuodėmė, kuri perduodama iš kartos į kartą per lytinius santykius, kurie skirti daugintis, mes turime šį pasirinkimą paaukoti Dievui. Kai sugrįžta Mesijas, jis nukirs gimtosios nuodėmės šaknis (Jėzus sakė: "Jūsų tėvas velnias", tas pats tinka ir krikščionims, kurie yra įvaikinti Jėzaus ir Šventosios Dvasios vaikai, tačiau jų kūne tebėra gimtoji nuodėmė.). Todėl mane ir mano žmoną, mus vienas kitam parinko Tikrieji Tėvai, Antrojo Atėjimo Mesijas, tobuli vyras ir moteris. Mes su žmona dalyvavome Šventos Santuokos Palaiminimo ceremonijoje Seule 2000 metais, kur mums išgėrus švento vyno buvo atleista gimtoji nuodėmė. Mūsų vaikai gimsta be gimtosios nuodėmės pirmą kartą žmonijos istorijoje. Teisė jiems parinkti sutuoktinį yra suteikta mums, tėvams, kurie turi tapti tikraisiais tėvais, mažais mesijais. Labai geras ir svarbus klausimas. Tiesa, jei norite sužinoti smulkiau apie Dievo kūrimo tikslą ir nuopuolį, siūlau perskaityti Dieviško Principo pirmą ir antrą skyrius:
http://moonis.wordpress.com/2008/03/14/dieviskojo-principo-isdestymas-i-dalis-1-skyrius/
http://moonis.wordpress.com/2008/03/13/dieviskojo-principo-isdestymas-i-dalis-2-skyrius/