Apie tai, koks svarbus santykis

Daug juokiausi šiandie atradęs šitą:

Ir mislijau - kažin, kokia būtų reakcija, koks išsivystytų pokalbis, jei, sakykim, pasikviestumėm juos į Varkales koncertui :)

Va tada klausiu, kas yra toji Sankryža, kuri nukreipia vienus eiti vienur, o kitus - kitur? Kodėl, toks gabalas niekad nebūtų sukurtas kvjk?

Matyt, kad čia ir yra asmeninio santykio slėpinys. Ko gero, tik nepažįstant nė vieno kunigo iš tikro, įmanoma apibendrintai ir "visiems" lipdyti tokias etiketes.

Bet tai mane tik veda tolyn į supratimą apie Dievą, - kad visi mano paklydimai ir nuodėmės, galiausiai yra įsišakniję mano asmeniško santykio su Dievu stokoje. Netgi dar daugiau - yra mano gyvenimo sričių, kuriose specialiai išsisukinėju, kad Jo nepažinčiau iš tikro. Nes man malonios tos nuodėmės. Jos duoda greitesnį ir tikresnį malonumą nei ilgas santykio ir ištikimybės vyno brandinimas.

Ne tik su Dievu, bet ir su žmonėmis iškeičiu Eucharistijos Sandoros puotą į for-fun tūsovkę be įsipareigojimų. Tokiu atveju nenuostabu, kad ir Išpažintis tampa sunki ir nelaukiama kaip pagirios...