Apie naujus VĖJUS, arba susipažinkime

Tai pradėsiu nuo savęs truputuką.

Esu Laima, vilnietė nuo prigimimo, nors kraujo suvalkietiško. Stebuklingai kvjk atradau, Tylelė (Elenytė) papasakojo, sako, nu, turi pasiskaitinėt, sako, nu tau tikrai reikia. Atsidarau, o gi iš tiesų - reikia... Atgaivina sielą.. :)

Va. Esmi studentė, teisininkė, jau bebaigianti, bet staiga suvokusi, kad žymiai mieliau dirbčiau ką nors su jaunimo sielovada... Štai kaip gyvenime būna. Tačiau kadangi Dievulis man neblogą talentą perkąst teisės mokslus davė, sakau, reiks imtis abiejų dalykų: ir to, ką mokaus, ir to, kur dabar ir širdis, ir gyvenimo aplinkybės kviečia.

Giedu. Jau penktus metus beveik. Šv. Jonų bažnyčioj, jaunimo mišiose, muziką, gospel vadinamą. Nebegaliu be to gyvent, bet jaučiu, kaip ir į kitą muziką traukia pamažu. Kažkaip svarbu šlovint, kitaip nebeišeina.

Pamažu ir visa kita atrandu: juk esu "atsivertėlė" (tiesa, draugas, mokslų bažnytinių ragavęs, sako, kad reiktų vadintis "įtikėjusiąja", hm), tai nelabai ką ir žinau. Neišmanėlė švelniąja prasme ;)) Bet po truputį vis gilyn ir gilyn jaučiuos kviečiama. Tai kažkaip ir smagu kuo daugiau laiko praleist bešnekant su žmonėm, kurie tuo pačiu gyvena :) Už tą jums visiems ir dėkoju, už tai, kad čia esat pasisakę, pasidalinę savo mintims ir savo patirtimi. Asmeninis liudijimas, kad ir koks mažytis, vis viena yra liudijimas :)