Žvaigždė

Žvaigždės, tos tolimos paslaptingosios, kurių šviesa paliečia mūsų akis ir protą... Kas buvo TA ŽVAIGŽDĖ, užtekėjusi prieš užgimstant Jėzui, nušvietusi tamsią naktį ne tik akis, protą, bet ir širdis?

Evangelijos pasakojime apie Tris Karalius kelią jiems rodžiusi žvaigždė vadinama Mesijo žvaigžde. Tai - kosminio Apreiškimo ženklas, įsižiebęs tamsoje, kad visus žmones nuvestų pas Kristų. Kai kurie astronomai tapatino ją su nova ar supernova, t.y. su viena iš tų tolimųjų silpnų žvaigždžių, kurios dėl milžiniško vidinio sprogimo netikėtai įsižiebia keletui savaičių ar mėnesių. Kiti kalbėjo apie Halėjaus kometą, treti kūrė Marso susijungimo su Saturnu hipotezes. Bet kaip sakė egzegetas Lagrange'as, apie Kalėdų žvaigždę daugiau pasako teologija nei astronomija.

Ketvirtojoje Balaamo pranašystėje skaitome: "Matau jį, bet ne dabartyje, stebiu, bet ne iš arti: žvaigždė patekės iš Jokūbo" (Sk 24,17). Šiuos žodžius judaizmas interpretavo kaip Mesijo atėjimą. Apreiškime Jonui Kristus taip save pristato: „Aš, Jėzus, pasiunčiau savo angelą jums tai paliudyti apie bendrijas. Aš esu Dovydo atžala ir palikuonis, žėrinti aušrinė žvaigždė!“ (Apr 22,16).

Taigi, kelrodės žvaigždės šviesa visų pirma yra teologijos ženklas, tamsiame pasaulio danguje įsižiebianti šviesa. Pranašas Izaijas dvasios akimis matė, kad "tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė" (Iz 9,1). Šviesa aiškiausiai atskleidžia Dievo transcendentiškumą, nuotolį, didybę, o tuo pačiu ir artumą, buvimą kartu su mumis, aplink mus ir mumyse. Šviesa spindi kiaurai, jos negalima sugauti, be ji nepriklausomai nuo mūsų atskleidžia mus ir šildo. Todėl žmonija, kurią ir įkūnija Trys Karaliai, seka paskui Mesijo žvaigždę. Skirtingai nei Erodas, kuris nematė jokios žvaigždės, nes žvelgė tik sau po kojomis, o Jėzus jam buvo tik varžovas, Išminčiai stebi dangų. Jie su pasiryžimu įveikia dykumos sunkumus ir iškėlę galvas galiausiai pasiekia tikslą.

Parengta pagal Gianfranco Ravasi "ŽODIS IR ŽODŽIAI", Katalikų pasaulio leidiniai, 2005