Kelianti nerimą vagies figūra minima Jėzaus pokalbyje su mokiniais: Kraukite nenykstantį lobį danguje, kur joks vagis neprieis (...) Jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus (Lk 12,33. 39).
Nors įvaizdis vienas, Jėzus jam suteikia skirtingas prasmes. Pirmiausia Jis kviečia ieškoti tikrųjų vertybių, kurios nėra pinigai, titulai ar turtai, priklausantys nuo rinkos svyravimų, bankrotų ar vagysčių. Tai - atsiribojimo nuo žemiškų turtų (parduokite, ką turite, ir išdalinkite elgetoms) ir gero, tikro, nenykstančio turto pasirinkimo pamoka.
Antrasis - nakties paveikslas - kviečia budėti. Vagis įkūnija tai, kas nenumatyta: jei žinotume jo apsilankymo dieną ir valandą, budėtume. Kristus į kiekvieno žmogaus gyvenimą ir į pasaulį ateina netikėtai, panašiai kaip vagis įsibrauna į namus. Savo Pirmajame laiške tesalonikiečiams Paulius trumpai perteikia šį įvaizdį, sutelkdamas dėmesį į galutinį Kristaus atėjimą į pasaulį: Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį ( Tes 5,2).
Ir Petras savo Antrajame laiške grįžta prie tos pačios idėjos bei simbolio: O Viešpaties diena ateis kaip vagis (2 Pt 3,10). Apreiškime Jonui įspėjama viena iš septynių Mažosios Azijos bažnyčių - Sardų Bažnyčia: Todėl prisimink, kaip esi priėmęs ir išgirdęs: laikykis to ir atsiversk! Jeigu nebudėsi, aš ateisiu kaip vagis, ir tu nežinosi, kurią valandą tave užklupsiu (Apr 3,3). Kaip rašė aštuonioliktojo amžiaus danų filosofas Sørenas Kierkegaardas, krikščionybė nėra skirta silpniesiems ar apsnūdusiems žmonėms.
Iš G. Ravasi ŽODIS IR ŽODŽIAI, kATALIKŲ PASAULIO LEIDINIAI, 2005
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus