Šv.Skolastika

Šventoji Skolastika buvo tokia kukli, kad apie jos gyvenimą beveik nieko nežinoma.

Ji - mergelė, vienuolė, pirmojo moterų vienuolyno įkūrėja, tradiciškai laikoma pirmąją benediktinų vienuole. Jos labai kuklus, maldingas, Dievui paaukotas gvenimas. Kaip derėjo mergelei. Nes, kaip sako Liturginis maldynas, šventosios mergelės, už viską labiau mylėdamos Dievą, atsižadėjo teisės į santuoką ir šeimą ir gyveno nelkaltybės gyvenimą, dažniausiai tapusios vienuolėmis.

Skolastika gimė apie 480 m. Nursijos mieste Italijoje, turtingoje šeimoje. Ji - šv. Benedikto sesuo dvynė. Apie jos gyvenimą žinomi tik keli faktai, kurie aprašyti šv. Grigaliaus Didžiojo "Dialoguose".

Skolastika augo kartu su Benediktu, kol jis išvyko mokytis į Romą.

Vėliau, Benediktui apsigyvenus kalnuose urve, netoliese įsikūrė ir Skolastika. Sekdama brolio pavyzdžiu, tapo vienuole, Monte Cassino, netoli tos vietos, kur Benediktas buvo įkūręs vyrų vienuolyną, ji įkūrė pirmąjį moterų vienuolyną, tapo jo abate.

Su broliu Skolastika susitikdavo tik vieną kartą metuose. Jie  kartu melsdavosi, diskutuodavo, nagrinėdavo šventus tekstus, leidinius. Nors ji labai ilgėdavosi brolio, bet pakluso griežtai Benedikto regulai.

Išlikęs pasakojimas apie jų paskutinį susitikimą. Tąsyk Skolastika, praėjus skirtam pasimatymo laikui, paprašė brolį pasilikti ir per naktį. Benediktas nenorėjo to daryti, nes neleido regula, o jis, kaip tos regulos kūrėjas, nenorėjo rodyti blogo pavyzdžio. Skolastika nuleido galvą, o kai pakėlė - prasidėjo tokia liūtis, kad Benediktas ir jo palydovai turėjo pasilikti. Benediktas paklausė sesers, ką ji padarė. Ji atsakė, kad tai, ko nenorėjo padaryti jis, padarė Dievas, nes maldoje ji to paprašė. Tąkart jiedu praleido naktį besikalbėdami, o ryte Benediktas išvyko. Po trijų dienų Benediktas danguje pamatė baltą balandį ir suprato, kad sesuo mirė. Tai buvo 547 metų pavasaris. Seserį palaidojo kape, kurį buvo pasiruošęs sau. Mat žinojo, kada mirs. Pats mirė po 40 dienų. 

Skolastiką ir Benediktą siejo didelė draugystė ir broliška meilė. Ir nereikėtų niūriai žiūrėti jų pasirinkimą susitikti tik kartą metuose. Juos siejo pagrindinis tikslas: visiškas savo pašaukimo išgyvenimas ir išpildymas. Visą savo laiką ir jėgas jie skyrė vienuolystei. Artėjimui prie Kristaus. Nors jiems buvo svarbūs šeimos ryšiai ir rūpestis vienas kitu, bet taip pat buvo svarbi brolystė ir seserystė per Kristų su kitais žmonėmis.  

Skolastika buvo labai pasišventusi maldai. Buvo kuriamos legendos apie Skolastikos mistiką, išmintį, meilę dvasinėms vertybėms bei patarimus pačiam Benediktui.

Gilinantis į šv. Skolastikos gyvenimą, labiausiai žavi jos nepaprastas maldingumas,  paklusnumas, nuolankumas, savęs visos atidavimas vardan amžinojo siekio - Dievo Karalystės. Melskime jos pagalbos, siekiant šių dorybių.