Šventykla (Jeruzalės Šventykla)

Tiesą sakant - jos buvo dvi. Visuotinai priimta jas vadinti Pirmoji Šventykla ir Antroji Šventykla. Abi jos stovėjo Jeruzalėje, daugmaž toje pačioje vietoje.

Pirmoji Šventykla prasideda su Dovydu. Jis tapęs karaliumi padaro Jeruzalę savo - karaliaus - miestu. Tai labai svarbus žingsnis, nes Jeruzalė tampa pagrindiniu Izraelio miestu. Būtent Dovydas ir norėjo statyti Šventyklą Jeruzalėje (žr. 2 Samuelio knygą, 7 skyrių nuo pradžių tolyn), šitas jo planas baigėsi Viešpaties pažadu (2Sam 7,12-13), kuris tiek judaizme, tiek krikščionybėje laikomas Mesijo pažadu - jog Mesijas ateis būtent iš Dovydo giminės.

Šventyklą pastatė karalius Saliamonas (Dovydo sūnus, gimęs iš jo nuodėmės su Batšeba - 2Sam 11-12 skyriai; kai meldžiamės 51 psalme, tai būtent dėl šios nuodėmės atgailauja Dovydas) kuris valdė 970-930 m.pr.Kr.  Šis žingsnis yra tokios pat svarbos, kaip Dovydo pasirinkimas padaryti Jeruzalę karaliaus miestu. Iki tol Izraelyje buvo daugybė šventovių, kuriose izraelitai melsdavosi. Pastačius Šventyklą, vienintelis "legalus" ir "Dievui priimtinas" kultas buvo čia, Jeruzalėje. Todėl ne tik pati Šventykla, bet ir Jeruzalės miestas tapo vieta, kurią Dievas pasirinko gyventi.

Pirmoji Šventykla buvo sugriauta kai babiloniečiai užkariavo Izraelį ir ištrėmė izraelitus į Babiloniją (586 m.pr.Kr.)

Antrosios Šventyklos statyba prasideda visai neužilgo - persams nugalėjus Babiloniją, Persijos karalius Kyras 538 m.pr.Kr. išleidžia ediktą, kuriuo leidžia tremtiniams grįžti į savo tėvynę ir netgi pradėti Šventyklos statybą! Apie tai pasakoja Ezros ir Nehemijo knygos.

Statyba užsitęsė. Žydams šaipantis iš Jėzaus (Jn 2,20) girdime, kad Šventykla buvo pastatyta per keturiasdešimt šešerius metus. Iš tiesų Antroji Šventykla buvo pradėta statyti 537 ir pašventinta 515 m.pr.Kr. Karalius Erodas Didysis iš pagrindų ją atnaujino apie 20 m.pr.Kr. - po penkių šimtų metų nuo jos pastatymo. Kalva ant kurio stovėjo Šventykla buvo apjuostas galinga siena, kalvos viršūnė nukasta ir šiomis žemėmis užpildyta tuščia erdvė tarp kalvos šlaitų ir sienų iš vidaus. Taip buvo suformuota didžiulė platforma, kurios plotas prilygsta 23 futbolo aikščių plotui. Ant šios platformos buvo pastatytas ištisas pastatų kompleksas, kuriame svarbiausia ir didingiausia, žinoma, buvo pati Šventykla.

Antrąją Šventyklą sugriovė romėnai 70 mūsų eros metais, po antrojo žydų sukilimo. Šventyklos komplekso platforma yra išlikusi iki dabar, Šventyklos vietoje stovi musulmonų mečetė. Žydams leidžiama melstis prie vakarinės Šventyklos kalvos sienos, kuri dar vadinama Raudų siena.

Sunku tiksliai nusakyti Šventyklos reikšmę tiek izraelitams, tik krikščionims. Izraelyje Šventyklos sugriovimo diena (keistu būdu abiejų Šventyklų sugriovimo data skiriasi vos keliolika dienų) yra didžiausio liūdesio metas. Tai, kad nebeliko Šventyklos, kuri buvo Tautos bendravimo su Dievu vieta, visiems laikams pakeitė judaizmą. Bendravimo su Dievu "vieta" tapo nebe konkretus pastatas ar Šventykla; bendravimas su Dievu persikėlė į laiko plotmę. Todėl žydams po Antrosios Šventyklos sugriovimo vienintelis būdas savo aukomis garbinti Viešpatį yra elgimasis pagal Jo nuostatus kasdienybėje. Gražu :)

Kai Jėzus kalba apie Šventyklos sugriovimą, bei atstatymą (savo kūne!), tai, ko gero, kalba apie Šventyklos kaip tikrovės pasikeitimą. Ne išnykimą, bet perėjimą į kažkokį naują būdą būti. Reikia žinoti ir tai, jog Šventyklos idėja, bent jau pradžioje, Izraelyje buvo aiškiai smerkiama, nes Dievą izraelitai pažino kaip Išgelbėtoją, kuris eina (žr. apie Velykas ir Išėjimą). Dievas "gyveno" skrynioje, kuri turėjo rankenas, kad ją būtų galima nešioti! Ir Šventyklos, kaip vietos, kurioje Dievas "pririšamas" ir jau nebe Jis ateina, bet pas Jį ateinama - gana aiškiai skyrėsi nuo šios pirmosios - keliaujančio, lydinčio ir kelyje globojančio Dievo-Piligrimo patirties.

Žodžiu... reikės kažkada kokį tekstuką suklijuot apie Šventyklą. Jos reikšmės taip staigiai nepavyks apžvelgti :)