Šventoji Dvasia

Šventoji Dvasia – tai trečiasis Švenčiausiosios Trejybės asmuo.

Šventoji Dvasia yra Meilė, kuria Tėvas ir Sūnus myli vienas kitą.

Šventoji Dvasia yra Meilė, kaip ir Dievas. Ji yra Dievas.

 

Senajame Testamente Dievo dvasia yra gyvybę teikiančios dieviškosios kūrybos apraiška: Kai atsiunti savo dvasią, jie atgyja, - taip tu atnaujini žemės veidą (Ps 104,30). Ji yra ir dieviškasis pranašo įkvėpimas: Viešpaties Dievo dvasia su manimi, nes Viešpats patepė mane, kad nesčiau gerąją naujieną vargdieniams (Iz 61, 1; plg. Lk 4,18). Ji yra ir ženklas, kad Mesijas liudija Dievą: Ant jo ilsėsi Viešpaties dvasia: dvasia išminties ir įžvalgos (Iz 11,2).

 

Dvasia hebraiškai – ruah , graikiškai – pneûma – reiškia ir vėją ir dvasią. Biblijoje, kaip ir daugelyje kitų kultūrų, dvelksmas yra gyvybės, teigiamos ir geros tikrovės simbolis. ST dažnai siejami kvėptelėjimas – dvelktelėjimas ir Dvasia kūrėja. Prisiminkime pirmąsias Pradžios knygos eilutes, kur rašoma apie vėją – dvasią, dvelkusią viršum vandenų (plg. Pr 1,2), arba dvasią – vėją, kurio šaukiasi Ezekielis, kad atgaivintų išdžiūvusius kaulus (plg. Ez 37).

 

Nuostabūs žodžiai, Jėzaus ištarti Nikodemui, matyt vėjuotą naktį: Vėjas pučia, kur nori, jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios (Jn 3,8). Naujajame Testamente atsiranda sąvoka, kuri davė pradžią apmąstyti Švenčiausiąją Trejybę. Išties kai kuriuose šventojo Pauliaus raštuose greta Tėvo ir Sūnaus pasirodo Šventoji Dvasia, baigdama tobuląjį trejetą. Evangelijoje pagal Matą Prisikėlusysis kviečia apaštalus krikštyti vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios (Mt 28,19).

 

Kaip iš tėvų gavome fizinį kvėpavimą, taip per krikštą gauname Dievo kvėpavimą, dėl kurio tampame Jo vaikais. O apaštalas Paulius primena: Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai (Rom 8,15-16).

 

Tobulas krikščionis yra tas, kuris įpratęs nuolat gyventi Šventąja Dvasia. Tai Ji mus skatina ieškoti Jėzaus Kristaus.

 

Ji jau seniai šalia mūsų, jau šimtmečiai, jau amžinybė. Ji galvoja apie mus, regi mus... mato mūsų vietą Bažnyčioje... Ji yra Čia, ir jūs tikėjimu galite labai dažnai ir netgi nuolatos su Ja bendrauti.

 

Ji yra Jėzaus Dvasia, Tėvo ir Sūnaus Dvasia ir negali mūsų niekur kitur nuvesti, tiktai pas Tėvą ir Sūnų.