Šv. Patrikas, vyskupas

Kovo 17 d. minime šv. Patriką.

Jis yra Airijos globėjas, pagrindinis Airijos šventasis, keltų krikščionių misionierius, dar vadinamas Airijos apaštalu. Šventasis, kurio gyvenimas apipintas įvairiomis istorijomis ir legendomis, jam priskiriama įvairių nepaprastų galių, apie kurias sklinda pasakojimai iki šių dienų, tačiau jau nebeaišku, kiek tame yra tiesos, kiek fantazijos, kilusios iš meilės savo šalies didvyriui.

Šv. Patrikas iš tikrųjų buvo nepaprastas žmogus, nugyvenęs spalvingą gyvenimą, o jo darbai buvo svarbūs platinant krikščionybę Airijoje. 

Manoma, kad šv. Patrikas gimė 385 ( ar 390) metais Velse. Jo vardas buvo Maewyn. Iki 16 m. (kituose šaltiniuose - iki 14 m.) jis save laikė pagonimi. Apie 16 gyvenimo metus jį sugavo airių plėšikai ir pardavė į vergovę Airijos saloje. Ten jis ganė gyvulius.

Daugamaž po šešerių metų jis pabėgo į Galiją (dabartinė Prancūzija). Ten dvylika metų studijavo vienuolyne teologijos mokslus, buvo įšventintas į kunigus ir gavo naują vardą - Patrikas. Studijų metais jis suprato savo misiją - skleisti krikščionybę pagonių tarpe. Po šventimų kartu su vyskupu Paladijumu išvyko į Airiją krikštyti pagonių. Po Paladijaus mirties jis buvo įšventintas vyskupu (jis tapo antruoju Airijos vyskupu) ir tęsė pradėtą - krikščionybės skleidimo - darbą.   

Šv. Patrikas keliavo po Airiją,  krikštijo vietinius gyventojus, steigė vienuolynus, mokyklas, bažnyčias. Taip jis keitė šalį, vesdamas ją į krikščionybę. Tačiau tai nepatiko keltų žyniams, kurie kelis kartus buvo Patriką suėmę, bet jam vis pavykdavo išsigelbėti.

Patriko misionieriška veikla Airijoje tęsėsi apie 30 metų (432 - 461 m.). Galiausiai jis apsistojo Daunpatrike (Olsteryje), kur 461 m. kovo 17 d. mirė. Šv. Patriko mirties diena tapo tradicine airių švente.

Švęsti šv. Patriko dieną pradėta apie IX amžių. Popiežius Jonas XXIII Airijos globėju patvirtino 1962 m.

Iš pradžių šv. Patriko šventė buvo krikščioniška, tačiau pamažu ją pamėgo ir pasauliečiai. Šventė švenčiama daugmaž per Gavėnios vidurį beveik savaitę. Jos metu vyrauja puošni žalia spalva (Airijos gamtovaizdžio simbolis), rengiamos spalvingos eisenos. Daug airių folkloro skirta būtent šiai šventei. 

Linksmas šv. Patriko šventės tradicijas airių emigrantai išplatino visame pasaulyje, ypač Amerikoje, kur ši šventė švenčiama nuo XVIII a. Po Nepriklausomybės šv. Patriko šventė atkeliavo ir į Lietuvą. Turbūt labiausiai prie to prisidėjo lietuviai, gyvenantys Airijoje.  

Į šv. Patriką kreipiamasi, prašant gelbėti nuo pragaro kančių, apsaugoti nuo gyvačių ir pasiutligės.

Keletas legendų apie šv. Patriką:  viena iš jų - kad skambindamas varpais jis iš salos išvijo roplius ir gyvates.

Airijos simbolis - trilapis dobilas, irgi susijęs su šv. Patriko vardu: sakoma, kad aiškindamas šv. Trejybę jis naudojo trilapį dobilą. Šv. Patriko garbintojai pradėjo segtis trilapį dobilą į atlapą švenčių metu.

Apie šv. Patriką galima paskaityti čia ir čia .