Šv. Kazimieras

Kovo 4 d. švenčiame vienintelio Lietuvos šventojo, Lietuvos globėjo Šv.Kazimiero (1458.10.03-1484.03.04) šventę. Jis taip pat yra vienas iš Lenkijos globėjų. 1948 metais popiežius Pijus XII Šv.Kazimierą paskelbė Lietuvos jaunimo ypatinguoju dangiškuoju globėju. Taip pat jį pasirinkę globėju įvairios jaunimo organizacijos: ateitininkai, skautai, vyčiai . Jis yra ir dviejų vyskupijų globėjas.

Karalaitis Kazimieras gimė 1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje. Ten augo ir buvo auklėjamas, o vėliau, jau jaunuolis, atvyko gyventi į Vilnių.

Nežiūrint to, kad šv. Kazimieras gimė ir augo Lenkijos karalių mieste Krokuvoje, savo kilme jis buvo tikras lietuvis. Jis buvo kilęs iš garsios Gediminaičių giminės, kurios atstovai - Kęstutis, Algirdas, Vytautas Didysis ir kiti. Šv.Kazimiero tėvo Kazimiero Jogailaičio senelis buvo Jogaila, o senelė - Alšėnų kunigaikštytė Sofija.

Kazimieras Jogailaitis vedė austrų imperatoriaus Albrechto II dukterį, kilusią iš Habsburgų giminės. Šeimoje gimė 6 sūnūs ir 6 dukterys. Kazimieras buvo antrasis sūnus.

Šv.Kazimiero tėvai - Kazimieras Jogailaitis ir karalienė Elžbieta - auklėjo jį krikščioniškai, jis gavo gerą, kaip pridera karalaičiui, išsilavinimą, mokėjo lotynų kalbą.

Tačiau karalaitis Kazimieras skyrėsi nuo daugelio to meto valdančiųjų: jis nesinaudojo savo galia, vengė prabangos, atmetė malonumų kultą ir stengėsi gyventi pagal Jėzaus pavyzdį.

Vienas ryškiausių įvykių karalaičio Kazimiero gyvenime buvo 1471 metais žygis į Vengriją. Jo motina, remdamasi savo teisėmis, stengėsi pasodinti Kazimierą į Vengrijos sostą. Šis žygis buvo nesėkmingas, tačiau tai buvo lemtingas posūkis kelyje į šventumą. Kazimieras galutinai atsisakė karališko sosto ir garbės bei pašventė savo gyvenimą Švč. Mergelei Marijai. Vėliau įvyko ir antrasis svarbus apsisprendimas: jis, susirgęs džiova, nors artimųjų labai spaudžiamas, atsisakė moters meilės ir liko ištikimas savo pasirinkimui.

Mirė Kazimieras būdamas 25 metų, 1483 m. kovo 4 d. Gardine. Palaidotas Vilniuje. Šiuo metu jo palaikai ilsisi Vilniaus Arkikatedros bazilikos Šv.Kazimiero koplyčioje. Tačiau praeityje jo palaikai dažnai buvo slepiami, kurį laiką karstas buvo Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Į Šv.Kazimiero koplyčią šventojo relikvijos grįžo 1989 kovo 4 d.

Popiežius Klemensas VIII oficialiai paskelbė Kazimierą šventuoju tik 1602 m. lapkričio 7 d. Tačiau jau netrukus po jo mirties žmonės pradėjo lankyti Šv.Kazimiero kapą ir melsti užtarimo. Pirmuoju stebuklu laikomas pasirodymas 1518 m. prie Dauguvos upės. Po to stebuklų gausėjo.

Į šv. Kazimierą meldžiamasi, prašant pagalbos ligų, gaisrų, epidemijų atvejais, apsaugoti nuo priešų, prašant ištverti savo pašaukime. Jaunimas galėtų prašyti šv. Kazimiero pagalbos, mokantis branginti jaunystę ir skaistybę, o taip pat pamaldumo į Dievo Motiną.

Apie Šv. Kazimierą šiuo metu yra išleista keletas knygų, viena iš jų: Mintauto Čiurinsko "Ankstyvieji Šv.Kazimiero gyvenimai", Aidai, 2004.

Straipsniai: čia, čia ir čia.