Šv. Jurgis, kankinys

Balandžio 23 d. minime šv. Jurgį, kankinį, Lietuvos antrąjį ir Vilniaus  arkivyskupijos  globėją. Šv. Jurgis yra vienas populiariausių pirmųjų amžių kankinių, garbinamas tiek Rytų, tiek Vakarų Bažnyčioje. Daugelis valstybių, miestų, įvairių organizacijų jį paskelbė savo šventuoju globėju. Šv. Jurgio garbinimas turi ilgaamžes ir gilias tradicijas daugelio tautų krikščionių tarpe.

Nežiūrint didelio šv. Jurgio populiarumo, tikrų jo gyvenimo faktų  žinoma mažai. Manoma, kad jis buvo Kapadonijos didikų sūnus, gyvenęs III a. Jo tėvai buvo krikščionys. Taip pat manoma, kad jis buvo romėnų karys. Dėl savo nepaprastų kario savybių buvo pakviestas tarnauti imperatoriaus Diokleciano asmens gvardijoje. Ten tarnavo, kol imperatorių Diokleciano ir Maksimiano laikais prasidėjusio krikščionių persekiojimo metu ( apie 303 m.),  Jurgis buvo nukankintas dėl savo tikėjimo. Manoma, kad šv. Jurgio kankinystės vieta yra Lyda (Diospolis) Palestinoje, kur buvo saugomas jo karstas.

V a. jis įtrauktas į Jeronimo Martirologiją, VI a. minimas Grigaliaus Sakramentariume.

Tai ir visi daugmaž tikri faktai apie šv. Jurgio gyvenimą.

Tačiau XVI a. pirmoje pusėje išplito Aukso legenda apie šv. Jurgį, kuri kiekvienoje tautoje įgavo tai tautai artimesnį folklorinį pavidalą ir tapo pagrindiniu pasakojimu apie šv. Jurgį.

"Aukso legendoje šv. Jurgis pavaizduotas kovojantis ant balto žirgo su drakonu dėl pavergtos karalaitės.  Drakonas, pavergęs visą šalį, nuodingu kvapu sunaikindavęs kiekvieną, kuris prie jo prisiartindavęs. Jis reikalavo kiekvieną dieną dviejų avių, o kai šalis jų pritrūko, pradėjo vietoj jų ryti po žmogų. Daugybė žuvo. Pagaliau prieš jį išėjo nuotakos drabužiais apsivilkusi karalaitė. Tuo lemtingu momentu atšuoliavo ant balto žirgo šv. Jurgis, ryžtingai ietimi pervėrė drakoną ir, surišęs jį jaunosios juosta, atvesdino į karaliaus pilį ir įkalino. Išvaduoto krašto žmonėms šv. Jurgis paskelbė, kad drakonas jiems daugiau nebekenks, jei jie įtikės Jėzų Kristų ir pasikrikštys. Karalius ir žmonės su tuo sutiko: Jurgis užmušė drakoną, pasikrikštijo 15 000 žmonių. Valdovas norėjęs dosniai Jurgį apdovanoti, bet šis atsisakęs ir vietoj užmokesčio paprašęs remti bažnyčių statybą, gerbti kunigus, globoti neturtinguosius. Legendos pabaigoje tvirtinama, kad Jurgis buvo nukankintas kaip krikščionis imperatorių Diokleciano (Diocletianus) ir Maksimiano (Maximianus) persekiojimų laikais.

Šv. Jurgio kultas labai išplito Kryžiaus karų metu. Vėlyvaisiais viduramžiais jį savo šventuoju globėju paskelbė Anglija, Venecija, Genuja, Portugalija, Katalonija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Šv. Jurgis tapo riteriškumo idealu. Renesanso laikų meninikai išplatino šv. Jurgio atvaizdus visos Europos bažnyčiose. "  (Iš "Lietuvos šventieji ir globėjai")

Jurgio vardas Lietuvoje pradėjo plisti iš rytinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sričių dar prieš oficialų krikštą.

Labai gausi šventojo ikonografija: liaudies raižiniuose ir skulptūroje jis vaizduojamas kaip riteris ant balto žirgo, ietimi smeigiantis po žirgo kojomis trypiamą slibiną. Dažnai skulptūrinėse grupėse vaizduojama jauna mergina - karalaitė.

Šv. Jurgis laikomas gyvulių globėju, pasėlių globėju. Šv. Jurgio šventė yra laikoma pirmoji gyvulių išgynimo ganyklon diena. Be to, Jurginės buvo vienas iš pavasario darbus reguliuojančių laiko taškų: nuo tos dienos buvo sodinamos bulvės, sėjamas vasarojus, leidžiama gerti beržų sulą, maudytis upėse.

Riteris Jurgis lietuvių dvasinėje kultūroje įsikūnija kaip gamtos žadintojas, laukų ir gyvulių bandos globėjas.

Ar tik ne nuo Jurgio kilo posakis, apibūdinantis išrankių merginų lūkesčius: "Laukia riterio ant balto žirgo." :)

Lietuvoje yra daug šv. Jurgio bažnyčių. Viena žymiausių ir gražiausių - dabar vėl atgyjanti Kauno šv. Jurgio bažnyčia.

Šv. Jurgis pasaulio ir Lietuvos žmonių mylimas šventasis, didelis mūsų užtarėjas, į kurį kreipiamės ne tik kaip žemdirbių tauta, bet ir ieškodami visokios kitokios pagalbos ir užtarimo. Linkiu bent šį vakarą pasilikti su šv. Jurgiu :)