Šv. Grigalius I Didysis, popiežius, Bažnyčios mokytojas

Rugsėjo 3 d. minimas šv. Grigalius Didysis, gyvenęs 540 - 604 m. ir buvęs 64 popiežiumi, didžiu mistiku, puikiu ganytoju. Jis, gyvenęs niūriu istoriniu laikotarpiu, užima pirmąją vietą tarp 53 popiežių, kuriems visiems teko vykdyti savo, kaip Romos vyskupų, dvasinę užduotį ir būti krikščionių Bažnyčios galva. Taip pat jiems , savanoriškai ar priverstiems, teko būti neramios ir besiformuojančios vakarietiškos visuomenės socialiniais lyderiais.

Šv. Grigalius gimė 540 m. savo tėvų - senatoriaus šv. Gordiano ir kilmingosios šv. Silvijos iš Anicijų giminės - rūmuose ant Celijaus kalvos, Romoje. Jis gimė giliai tikinčiųjų krikščionių šeimoje. Ne tik jo tėvai tapo šventaisiais, bet ir dvi tetos - šv. Tarsila ir šv. Emiliana, o taip pat iš šios šeimos buvo kilęs popiežius šv. Feliksas III. 

Šv. Grigalius jaunystėje studijavo teisės mokslus. Dar būdamas visai jaunas tapo vienu iš septynių Romos diakonų, o 24 jis buvo paskirtas Romos miesto prefektu.

Prieš tapdamas prefektu, šv. Grigalius išgirdo pasakojimą apie šv. Benediktą ir nuo to laiko buvo visiškai atsidavęs minčiai apie vienuolystę. Mirus tėvui, Grigalius pastatė septynis vienuolynus, vieną iš jų - gimtuosiuose rūmuose. Sulaukęs 35 m., Grigalius tapo vienuoliu benediktinu ir pradėjo gyventi pagal šv. Benedikto regulą, ugdydamas dvi dorybes - griežtumą sau ir nuolatinę maldą.  Būtent dėl šių dorybių šv. Grigalius vadinamas užuojautos ir kontempliacijos mokytoju, tapo pavyzdžiu asketams ir mistikams. dėl šių dorybių ir išminties Bažnyčia šv. Grigalių laiko vienu iš savo patriarchų ir paskutiniuoju iš keturių pagrindinių Bažnyčios Mokytojų.

Šv. Grigalius, iš anglų sužinojęs, kad jų šalis nepažįsta Kristaus, norėjo ten keliauti skleisti Evangeliją, bet jam sutrukdė popiežius šv. Pelagijus II , kuris jį pasiuntė į Konstantinopolį kaip savo nuncijų. Grįžus iš Konstantinopolio, popiežius jį įšventino į diakonus ir vėl išsiuntė į Konstantinopolį. Taip šiose kelionėse jis praleisdo 8 metus. Tačiau tose kelionėse jis sutiko  draugą - šv. Leandrą iš Sevilijos, su kuriuio išliko geri bičiuliai beveik visą likusį gyvenimą. 

Grįžus į Romą, išsiliejo Tibro upė, sukeldama Romoje daug mirčių, badą ir marą. Tuo metu mirė ir popiežius Pelagijus II. Tada, susirinkę Romos dvasininkai, Senatas ir gyventojai popiežiaus įpėdiniu vienbalsiai išrinko diakoną Grigalių, kuris dėl savo kuklumo sunkai sutiko sėsti į popiežiaus sostą. Popiežiumi jis buvo įšventintas 540 m. rugsėjo 3 d.

Šv. Grigalius, vos tapęs popiežiumi, visus savo šeimos ir Bažnyčios turtus skyrė gyventojams pamaitinti. Be to, jis, kaip pirmasis popiežius - vienuolis, parodė Bažnyčiai praktikuojamo dvasingumo pavyzdį.  Popiežius grąžino discipliną, prarastą tarp dvasininkų, padarė kai kurias pataisas liturgijoje. Jam pavyko pasiekti, kad Roma ir visa Italija taptų nepriklausoma nuo Bizantijos, taip pat stiprino Romos Bažnyčios autoritetą ir įtvirtino civilinę popiežiaus galią, taip pradėdamas Bažnyčios pasaulietinės valdžios laikotarpį. Dėl visų šių darbų jis buvo vadinamas "Didžiuoju".

Šv. Grigalius sukūrė vadinamąjį grigališkąjį choralą. 

Šv. Grigalius paliko savo žymiuosius "Dialogus", keturiasdešimt homilijų, yra išlikęs ir jo "Epistolario", 859 jo laiškai, 22 pamokslai apie Ezekielį, "Jobo knygų komentaras" ir veikalas "Moralijos".

Po ilgai trukusios ligos šv. Grigalius mirė 604 m. kovo 12 d., būdamas 64 metų. Jo kūnas ilsisi šv. Petro bazilikoje Klemenso kapeloje Vatikane.