Šv. Brigita Švedė

Liepos 23 d. minima šv. Brigita švedė (1303 - 1373).

Brigita gimė 1303 m. aristokratų šeimoje 15 km į šiaurę nuo Stoholmo. Ji buvo Švedijos karaliaus puseserė. Tikintys tėvai mergaitę taip pat auklėjo tikėjimo dvasia. Būdama septynerių, ji patyrė pirmąjį regėjimą.

Eidama 15-uosius metus ištekėjo už Švedijos didiko, su kuriuo laimingai gyveno 28 metus, pagimdė 8 vaikus.

Po vyro mirties patyrė vidinį perversmą, kuris paskatino ją visa esybe atsiduoti Kristui kaip Sužadėtiniui. 

Tapusi našle, 1344 m. įkūrė Vadstenos vienuolyną ir įsteigė Švenčiausiojo Išganytojo ordiną. Dievas apdovanojo ją regėjimais ir apreiškimais, kuriuos užrašydavo. 1349 m. Brigita išvyko iš Švedijos ir įsikūrė Romoje. Daug laiko skyrė piligrimystei, trokšdama aplankyti ir pagarbinti šventųjų relikvijas.

Brigita buvo pašaukta atlikti svarbų vaidmenį, bendraujant su popiežiais ir Švedijos bei Europos politiniais vadovais. Ji turėjo pranašavimo dovaną, todėl įsitikinusi kalbėdavo kunigaikščiams ir popiežiams, atskleisdama Dievo planą istorijos įvykiuose. Brigita smerkė Kryžiuočių ordiną. Po pergalės Žalgirio mūšyje tuometinį Lietuvos - Lenkijos valdovą Vladislovą Jogailą ragino padėkoti Dievui už laimėtą mūšį. Vladislovas Jogaila pastatė bažnyčią Liubline.

Brigita Švedė - ekumeninio masto šventoji. Ne tik Švedijos katalikai, bet ir liuteronai ją gerbia kaip savo krašto motiną ir visos suskilusios krikščionijos Globėją.

1391 m., praėjus vos 18 metų po mirties, Brigita buvo kanonizuota popiežiaus Bonifaco IX.

Šv. Brigitos vertingas dvasinis palikimas, kuris "turi būti išsaugotas", kaip sakė popiežius Jonas Paulius II.   1999 m. spalio 1 d. popiežius Jonas Paulius II  šv. Brigitą kaip pavyzdingą šeimos motiną ir pripažintą mistikę, paskelbė Europos Globėja apaštališkuoju laišku "Spes Aedificandi".

Šv. Brigitos vertingas dvasinis palikimas, su kurio dalimi galima susipažinti knygoje "Gaivinantis senovės šaltinių vanduo".

Šv. Brigitos Švedės maldos čia .