Šimtininkas

Tiesiogine prasme šimtininkas reiškia šimto karių romėnų karinio junginio vadą, tačiau iš tikro taip buvo vadinami visi nedidelių imperijos bazių, išsimėčiusių plačiose Romos imperijos teisės globojamose provincijose, vadovai. Naujajame Testamente visi šimtininkai, pradedant šiandien girdėtos Evangelijos ištraukos pagrindiniu veikėju (plg. Mt 8,5-11), yra teigiami asmenys. Besąlygiškas šimtininko tikėjimas Jėzumi dėl tarno pagydymo sulaukia nuoširdaus pagyrimo: Iš tiesų sakau jums: niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo! (Mt 8,10).

Taip šio pagonio figūra simbolizuoja laisvą Kristaus ir Jo Išganymo Naujienos pasirinkimą: jis visiškai pasitiki Jėzaus žodžiu, neieško išankstinių įrodymų, prielaidų ar pažadų, o iki galo atsiduoda dieviškam gėriui ir galybei, kurie atsiskleidžia Kristuje. Taip pat ir šimtininkas, dalyvavęs nukryžiuojant Kristų, vienintelis įžvelgia, kad šiame pasmerktajame slypi paslaptis: Iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus! (Mk 15,39).
 
Kitas šimtininkas, romėnas Kornelijus iš Pajūrio Cezarėjos posto, taps pirmuoju pagoniu, kuris, sekdamas Petro pranašyste, pateks į krikščionių bendruomenę (plg. Apd 10). Šimtininkas išgelbės Paulių nuo nuplakimo, kurį skyrė Jeruzalės romėnų tribūnas (plg. Apd 22,22-29), o jo kolega išgelbės jį nuo fanatikų žydų suregzto sąmokslo (plg. Apd 23,12-24). Žinome šimtininko, lydėjusio Paulių laivu į Romą, vardą – Julijus, ir tai, kad jis priklausė Augusto būriui, t.y. pulkui (plg. Apd 27,1-8), o jau minėtas Kornelijus buvo iš Italikos būrio. Per šiuos veikėjus Lukas nori parodyti, jog krikščionybė nebuvo griaunanti ir uždara religija, o pagarbi ir atvira visiems.
 
 
Pagal G. Ravasi ŽODIS IR ŽODŽIAI, Katalikų pasaulio leidiniai 2005

 

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4