...Tai pasakęs, dar pridūrė: „Sek paskui mane!“ (Jn 21,19).
Senajame Testamente šis žodis buvo skirtas žmonai, kuri turėjo sekti paskui savo vyrą; tautai, turėjusiai sekti paskui savo vadą, ypač karo metu; vergui ar belaisviui, privalėjusiam sekti paskui šeimininką visose jo kelionėse; tikinčiajam, kuris seka paskui Dievą, laikydamasis Jo valios. Naujajame Testamente šis žodis pergalingai iškyla ir virsta mokinio, kuris seka Kristaus keliu, elgsenos išraiška. Jėzaus išvada reikli: nors kitas jo mokinys prašė: „Viešpatie, leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti“. Bet Jėzus atsakė: „Sek paskui mane ir palik mirusiems laidoti savo numirėlius“ (Mt 8,21-22).Atsiliepdami į kvietimą sekti turim būti atviri tam, ką išgirsime iš Viešpaties. Tai ir klausymasis Žodžio, gimdančio maldoje pražįstantį dialogą, ir pasirengimas atsiliepti konkrečia meile, pasireiškiančia tarnavimu. Ir nebūtinai mūsų atsiliepimas turėtų būti kunigystė ar pašvęstasis gyvenimas. Prieš mūsų akis išnyra tarsi spalvoti gabalėliai, Bažnyčioje susijungiantys į turtingą įvairių pašaukimų mozaiką: pašaukimas kompliatyviam gyvenimui tų, kurie priima kvietimą pasitraukti į savo kambarėlį ir melstis, santuoka (arba pašaukimas dviem), vienuoliškojo gyvenimo apraiškų įvairovė, misionieriaus pašaukimas ir kt.
Visa tai yra vienos tikrovės dalelės. Ši atsiliepimų į kvietimą sekti visuma sudaro Tėvo Meilės sumanymu kuriamą Grožio ikoną.
Parengta pagal G. Ravasi ŽODIS IR ŽODŽIAI, Katalikų pasaulio leidiniai, 2005
bei F. Ciardi SEKTI JĖZŲ, Gyvųjų akmenėlių leidiniai, 2005
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
