dulkė 2010.11.21, 15:30
Evangelijos pagal Luką pasakojime apie Jėzaus kančią (plg. Lk 22,14-23, 56) yra žodis, kurį Jėzus ištaria mirdamas ir kuris yra skirtas atgailaujančiam nusikaltėliui: Iš tiesų sakau tau: šiandien su manim būsi būsi rojuje (Lk 23,43). Žodis rojus (it. paradiso) yra kilęs iš senovės persų kalbos žodžio pairidaêa, kuris į Biblijos žydų kalbą atėjo kaip pardes, graikiškame variante virto parádeisos. Jis skirtas Edeno sodams (plg. Pr 2,9), tačiau paties žodžio tekste nerandame. Jo reikšmė kaip tik ir buvo aptvertas sodas.
Naujajame Testamente, be jau minėtos ištraukos, su tuo žodžiu susiduriame dar du kartus. Antrajame laiške korintiečiams Paulius, liudydamas savo mistinę patirtį, tvirtina: Ir žinau, kad šitas žmogus, - ar kūne, ar be kūno – nežinau, Dievas žino, - buvo paimtas į rojų ir girdėjo slaptingus žodžius, kurių nevalia žmogui ištarti (2Kor 12,3-4). Laiškas Apreiškime Jonui skirtas vienai iš septynių Mažosios Azijos Bažnyčių, Efezui, baigiasi tokiu pažadu: Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia skelbia Bažnyčioms: „Nugalėtojui aš duosiu valgyti nuo gyvybės medžio, esančio Dievo rojuje!“ (Apr 2,7).
Taigi rojus yra tobulo gyvenimo, džiaugsmo, meilės ir pilnatvės būsenos įvaizdis, skirtas teisiesiems kitapus laiko ir erdvės ribų.
Vėliau krikščioniškoji ir kitų religijų tradicija praturtino šį simbolį, sukurdamos tūkstančius „rojų“, tačiau Biblija dėl šio klausimo yra labai santūri ir vartoja tokias dvasines sąvokas, kaip dangiškoji Jeruzalė ir rojus, arba temas, kaip tiesioginis ir šlovingasis Viešpaties regėjimas: Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį (...) Mes žinome, kad kai jis pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra (1Kor 13,12; 1Jn 3,2).
Pagal G. Ravasi ŽODIS IR ŽODŽIAI, Katalikų pasaulio leidiniai 2005
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus