Raktai

Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje.

Šie Petrui skirti Jėzaus žodžiai (Mt 16,19) tapo lyg emblema, kurią tradicija perteikė per popiežiaus įvaizdžius: raktų simbolis yra Kristaus Petrui perduotos dvasinės valdžios ženklas. Senajame Testamente šis įvaizdis vartojamas grynai politiniame kontekste, kai ministrui Eljakimui suteikiama valdžia: Į jo rankas perduosiu tavo valdžią (...) Jam ant peties uždėsiu Dovydo namų raktą: kai jis atrakins - niekas negalės uždaryti, kai užrakins - niekas negalės atidaryti (Iz 22,21-22).

Tačiau ST nėra žodžių dangaus karalystės raktai, jie minimi tik į Bibliją neįtrauktoje antrojoje Barucho knygoje (plg. Bar 11,2), kur siejami su Archangelu Mykolu. Namų raktai yra atsakomybės už juos ženklas: Petras iš vienintelio Bažnyčios Viešpaties gauna užduotį Ją valdyti Jo vardu. Veiksmažodžiai surišti ir atrišti judaizme nurodo teisinę valdžią - akivaizdu, jog čia pabrėžiama nuodėmių atleidimo tema (žr. Mt 18,18; Jn 20,23).

Raktų simbolis siejasi su veiksmažodžiais atidaryti ir uždaryti, judėjų pasaulyje jis naudotas ir mokyti. Evangelijoje pagal Matą Jėzus kalbėjo apie mokslo raktą: Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei trokštančių į ją patekti neleidžiate (Mt 23,13).

Taigi Petras turi ir kitą užduotį: ištikimai ir tiksliai perteikti Kristaus žodį, kad jis visiems nušvistų ir taptų lyg žibintas gyvenimo kelyje.

Iš G. Ravasi ŽODIS IR ŽODŽIAI, Katalikų pasaulio leidiniai 2005