Pretorijus

lot. prætorium, prætor -  einu priekyje, vadovauju.  Senovės Romoje pretorijum vadinta kariuomenės stovyklos centrinė aikštė aplink karvedžio palapinę, vyriausioji karo vado būstinė.

Siekiant savo provincijų gubernatoriams sudaryti puikias gyvenimo sąlygas, romėnai pritaikydavo jiems patikusias vietinių karalių pilis ar rūmus. Todėl ir Jeruzalėje Jėzaus laikais taip vadinosi Romos vietininko būstinė, arba dar Biblijoje randame vadinant rūmų kiemu (ten buvo paskelbtas Piloto įsakymas nukryžiuoti Jėzų Kristų).

Laiške filipiečiams apaštalas Paulius imperatoriaus sargybos dalinio būstinę taip pat vadina pretorijumi: „Mat mano kalinimas dėl Kristaus išgarsėjo visame pretorijuje ir tarp kitų gyventojų“ (Fil 1,13).