Pontijus Pilotas

Ši Biblijos figūra atkreipia visų dėmesį į save jau vien dėl to, kad yra tiesiogiai siejama su Jėzaus Kristaus kančia ir mirtimi. Pontijus Pilotas - tuometinis Judėjos valdytojas prie imperatoriaus Tiberijaus, romėnų prefektas, kurio įsakymu buvo pradėtos spausdinti monetos su Romos valdžios simboliais, Jeruzalėje - iškabintos imperijos vėliavos su imperatoriaus atvaizdu. Jis charakterizuojamas kaip didelis kyšininkas, nuožmus ir labai žiauraus elgesio su gyventojais: Tuo pačiu metu atėjo keli žmonės ir papasakojo Jėzui apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišęs su jų aukomis (Lk 13,1).

Yra duomenų, kad Pilotas buvo kilęs iš žemesniųjų Romos diduomenės sluoksnių. O viduramžių laikų smalsuolių pasakojimai liudija apie tai, kaip Romoje jis susidraugavęs su prancūzų karaliaus sūnumi, tačiau vėliau ir šį nužudęs. Už tai buvęs išsiųstas į Ponto salą, kurioje paskirtas šios salos valdytoju. Iš čia kilusi jo pravardė Pontietis arba Pontijus. Žiauriai valdydamas jis atkreipė karaliaus Erodo dėmesį, ir šis paskyrė jį Judėjos valdytoju.            

Iš mums paveldu paliktų keturių evangelinių pasakojimų galime ir patys susidaryti nuomonę apie šį žmogų. Ypač nuodugniai tuometinius įvykius atpasakoja evangelistas Jonas. Pilotas į Jėzaus ir jo tėvynainių konfliktą stengėsi nesikišti: O Pilotas dar kartą išėjo laukan ir kalbėjo žydams: „Štai išvedu jį jums, kad žinotumėte, jog nerandu jame jokios kaltės“.  Taigi Jėzus išėjo laukan su erškėčių vainiku ir purpurine skraiste. Pilotas tarė: „Štai žmogus!“  Aukštieji kunigai ir jų tarnai, pamatę jį, ėmė šaukti: „Ant kryžiaus jį, ant kryžiaus!“ Pilotas jiems sako: „Jūs imkite ir patys nukryžiuokite! Aš nerandu jame kaltės“ (Jn 19,4-6).

Nežinia kodėl, ar savo žmonos prašomas:  Nieko nedaryk šiam teisiajam! Šiąnakt sapne aš labai dėl jo kentėjau (Mt 27,19), ar asmeninių abejonių ir baimių spaudžiamas, Pontijus Pilotas neskuba nuteist Jėzaus: Pilotas dar paklausė: ‚O kas yra tiesa?!‘ Po šių žodžių jis vėl išėjo pas žydus ir tarė jiems: „Aš nerandu jame jokios kaltės“ (Jn 18,38). Ir nors žydų aukštieji kunigai, seniūnai ir minia spaudė Pilotą pasmerkti Jėzų myriop, bet jis turėjo pakankamai galių priimti tokį sprendimą, kokio pats norėjo. Tačiau išgirdęs: Jei šitą paleidi, nebesi ciesoriaus draugas. Kiekvienas, kas skelbiasi karaliumi, yra ciesoriaus priešas (Jn 19,12), jis atidavė Jėzų nukryžiuoti ir, nenorėdamas rizikuoti, nusiplovė savo rankas visomis prasmėmis. Neabejotino žiaurumo buvo Pontijaus Piloto sprendimas, kai mirtimi nuteistam dar reikėjo iškentėti ir pragariškas plakimo kančias, po to visiškai bejėgiui nešti nepakeliamą kryžių į mirties kalną.  

Vėlesniųjų laikų krikščionys nepaliovė domėtis Pontijaus Piloto asmeniu, jo likimu po Kristaus nukryžiavimo. Yra įvairių versijų, neva Pilotas atsivertęs ir tapęs krikščionimi, o kaip žinoma, Pilotas nepaklaũsė aukštųjų kunigų, darant užrašą ant Jėzaus kryžiaus. Nerašyk: ‚Žydų karalius‘, prašė jie, bet atsakė jiems Pilotas griežtai: "Ką parašiau, parašiau!".  Nežiūrint to, kad užrašas galėjo būti eilinis pasityčiojimas iš Jėzaus Kristaus, krikščioniškos eros pradžioje buvo daryta išvada, kad Pilotas iš tiesų laikęs Kristų Judėjos karaliumi, tai yra buvo tikintis. Tačiau būta ir kitokių versijų, pasakojančių apie žiauraus žmogaus žiaurų gyvenimo galą. Žydams reikalaujant, po samariečių religinio judėjimo numalšinimo, Pontijus Pilotas 36 metais buvęs atšauktas iš pareigų, iškviestas į Romą duoti ataskaitą imperatoriui. Jo tolimesnis likimas neaiškus, yra manoma, jog jis nusižudęs tremtyje 39 m. - Kaligulos valdymo metais. Kita versija tokia, kad jis buvo nužudytas valdant Neronui.