Pjūtis

Iš tiesų pjūtis – Dievo teismo ženklas, kaip ir vynuogių skynimas. Pranašas Joelis rašo: Paleiskite darban pjautuvą, nes pjūtis prinokusi. Eikite ir trypkite, nes vyno spaudykla pilna. Kubilai liesis per kraštus, nes jų nedorumas didelis (Jl 4,13 ).

 

Palyginime apie rauges iš 13-ojo Evangelijos pagal Matą skyriaus kalbama apie grūdų ir raugių atskyrimą per pjūtį. Pjovėjas dešine ranka suimdavo varpas ir pjaudavo apie dešimt centimetrų nuo viršūnės, taip surinkdamas tik kviečius ir miežius. Kadangi raugės žemesnės, jos likdavo lauke ir būdavo sudeginamos arba nuganomos.

 

Apreiškime Jonui pjūties įvaizdis irgi simbolizuoja blogio atskyrimą ir teismą: Paleisk darban savo pjautuvą ir pjauk, nes išmušė pjūties valanda, ir žemes derlius prinoko (Apr 14,15).

 

Tačiau minėtoje ištraukoje pabrėžiama kasmetinė džiugi prinokusio derliaus surinkimo akimirka, ramybės simbolis (jie džiūgauja lyg pjūties džiaugsmu, teigiama Izaijo knygoje (Iz 9,2)). Vykdydami savąją užduotį, mokiniai įvertina pasaulyje esantį gėrį, surinkdami jį dėl žmonių ir Dievo džiaugsmo. Kitoje vietoje Jėzus tą patį įvaizdį panaudos, kalbėdamas apie gausų samariečių, įtikėjusių Jo žodžiais, nupjautą derlių (plg. Jn 4,35-38 ), atskirdamas sėjėją (Dievą) nuo pjovėjo (apaštalo).